Ne visi šeimos nariai džiaugiasi vaiku skaitytojos gimdymo istorija

Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Giedrei.

Pabėgęs "netyčiukas"

Su vyru apie vaikus ilgai nesvajojome. Prieš kelerius metus buvo "netyčiukas", bet, matyt, buvo ne laikas, nes jis mus paliko... Užsidarėm kiekvienas savam kiaute ir ėjom į priekį.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip nuo gimimo bendrauti su skirtingų Zodiako ženklų vaikais?
Visa tiesa apie svorį nėštumo metu

Po šešerių metų pradėjom kalbėti apie vaikutį - vyras pradėjo didelį norą rodyti. Per Kalėdas vietoj dovanos gavau vyro laišką. Jame išdėstė savo mintis, kaip jis jautėsi, kai "netyčiukas" dingo. Mes niekad tos temos nelietėm, lyg nebūtų nieko buvę. Po ilgo ir ašaringo pokalbio abu tvirtai nusprendėm, jog norim "tyčiuko".

Vaiko lytis - staigmena

Mūsų nežiniukas turėjo išvysti pasaulį rugsėjo pabaigoje. Nenorėjome su vyru žinoti, kas gims. Bet kažkodėl tik mergaičių vardai mums krito į akis, juk giminėje vien mergaitės! Ir berniukų vardai tokie negražūs! Vieną dieną grįždamas namo vyras paskambino ir sako: „O kaip tau Gytis?" "Hmm, visai nieko", - atsakiau ir pasiūliau įrašyti jį į mūsų knygutę.

Praėjo dar kelios savaitės, buvo rugsėjo vidurys, aš vaikščiojau glostydama pilvą ir kalbinau jį Gytučio vardu. Nežinau kodėl, pati sau prieštaravau, nes galvojau, kad tikrai bus mergytė. 

Savaitei baigiantis nuvažiavau pažiūrėti filmo, nusipirkau knygą apie žindymą. Grįžau namo, pradėjau pjaustyti didelį moliūgą - juk reikia jo atsargų prišaldyti žiemai. Staiga pradėjau jausti vaisiaus vandenis. Iš pradžių nesupratau, kas darosi, po to pagalvojau, kad vyrui grįžus reiks nuvažiuoti pasikonsultuot į ligoninę.

Į ligoninę "dėl viso pikto"

Vyras grįžo už dviejų valandų, laimingas ir linksmas. Parsinešė alaus, sakydamas, jog „reikia atsigerti už šitą gerą praėjusią dieną". „Tu pavalgyk sočiai, tada važiuosim į ligoninę", - pasakiau ramiai.

Vyro akys ant kaktos, nei valgyt jis norėjo, tik griebė kuprinę ir jau mane skubino rengtis. Visgi įkalbėjau aš jį pavalgyti, sakydama, kad važiuojam tik pasitikrinti. Bet kuprinę pasiėmė. Atvažiavus gydytojas apžiūrėjo ir liepė keliauti tiesiai į gimdyklą.

Ten akušerė mane nuteikinėjo, kad pirmą kartą gimdančios pagimdo per 12 ir daugiau valandų. Pasiskaičiavau ant priešais kabančio laikrodžio, kad vaikas gims apie pietus kitą dieną. "O, ramiai sau knygą skaitysiu iki tol", - pamaniau. Gydytojas atėjęs klausia, ar dar negimdau. Sakau, kad ne,  noriu knygą paskaityti. Pasijuokėm visi, o gydytojas pasakė ateisiąs tada, kai manęs jau neims juokas. Ir atėjo už dviejų valandų. Taip 2 valandą nakties mūsų nežiniukas išvydo pasaulį.

Ne visi šeimos nariai džiaugiasi vaiku

Tik gaila, kad ne visi šeimos nariai džiaugėsi mažiuku. Tą pavydo ar kokio tai skaudulio gyslelę jaučiam su vyru iki dabar iš brolio šeimos. Mat jų berniukas jiems atrodo esantis nuskriaustas, kadangi buvo visada vienas ir visi, tiek mes, tiek seneliai jį lepino.

Gaila, bet jie nustojo su mumis bendrauti. Tiek mes, tiek tėvai nesupranta, kas nutiko, klausiam, bet, deja, jau treti metai jokio ryšio, jokio noro bendrauti. Kad kažkas ne taip, pajutome įpusėjus mano nėštumui. Be galo skaudu, bet pavargome dėti pastangas ir per prievartą žmones versti bendraut.

Tad gyvenam savo šeimoje ir tylim, nesidalinam laime apie antrą vaikelį su artimiausiais šeimos nariais.

Giedrė

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis