Gimdymo trauma ir cerebrinis paralyžius skaitytojos istorija

Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Gintarei.

Davė ir atėmė

Mokėmės vienoje klasėje, simpatizavome vienas kitam, po mokslų - įsimylėjom iki ausų, pasipiršo, suplanavome vestuves.

Prieš pat vestuves pajutau, kad kažkas darosi su manimi, įtariau, kad pastojau. Mano spėliojimai pasitvirtino! Ši džiugi naujiena vertė mus skraidyti padebesiais. Ir štai apsilankymas pas ginekologą pakirpo mūsų sparnus. Echoskopijos metu gydytojas pamatė, kad širdutė neplaka, ir vaikutis nesivysto. Teko nutraukti nėštumą.

Žinoma, ši nelaimė nesutrukdė mums su vyru sumainyti aukso žiedus. Vestuvės įvyko.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ar atleisti neištikimam vyrui tik dėl vaikų?
Video: išgirsk neįtikėtino balso devynmetę dainininkę

Antras šansas

Praėjo vieneri metai po nelaimingo nesivystančio nėštumo, kai pajutau pirmuosius nėštumo požymius - pykinimas, galvos svaigimas, menstruacijų nebuvimas. Neskubėjom džiaugtis. Kai apsilankiau pas ginekologą ir išgirdau „Jūs laukiatės", nejaučiau nei kojų, nei rankų, akys prisipildė ašarų, negalėjau patikėti, kad gavau antrą šansą išnešioti gyvybę po širdimi. Buvome tokie laimingi!

Sunkus laukimas

Nėštumas buvo itin sunkus. Kiekviena diena prasidėdavo ir baigdavosi pykinimu, vėmimu. Negalėdavau nei pasižiūrėti į mėsą. Tris kartus teko gultis į ligoninę su gręsiančiu persileidimu, nes jusdavau skausmus pilvo apačioje.. Organizmas buvo išsekęs, todėl tekdavo statyti lašelines.

Gimdymas prasidėjo mėnesiu anksčiau

Vieną naktį kaip įprastai nuėjau miegoti, vyras dirbo naktinėje pamainoje ir netikėtai pabudau 24 val. krečiama šalčio ir supratau - nubėgo vandenys. Tai įvyko 36 savaitę. Nieko nelaukusi čiupau telefoną ir paskambinau vyrui, per 15 min. jis jau buvo namuose ir iškvietė greitąją pagalbą. Nuvežė į priimamąjį, patikrino gydytojas, kaklelis neatsivėręs. Paguldė į gimdyklą, laukėm.

Tai truko amžinybę, laikas stovėjo vietoje. Sąrėmiai kartojosi kas 2 minutes. Praėjo 14 val. Tuomet atėjo gydytojas su pasiūlymu daryti epidūrinę nejautrą, nes, pasak jo, tai truks dar ilgai. Sutikau. Įstatė kateterį ir pradėjo leisti skatinamuosius ir nuskausminamuosius vaistus. Kaklelis pradėjo atsiverti, bet dar trūko šiek tiek.

Atėjo skyriaus vedėjas ir pasakė: "Padarom senoviškai.. Susikaupkit ir pastumkit". Taip ir padariau. Na, ir pavyko - galėjome gimdyti. Pakvietė vyrą, nes jis nenorėjo praleisti šio reginio, ir pradėjome gimdyti. Pats gimdymas truko trumpai, kai išgirdome sūnyčio verksmą, susigraudinome abu, vyras verkė, verkiau ir aš.

Deja, mažylio ant krūtinės man nepadėjo, sutvarkė, atnešė prie manęs ir pasakė: "Susipažinkit su savo sūneliu", pabučiavau jį į mažytę nosytę. Kadangi gimė anksčiau laiko, turėjo nešti į inkubatorių pašildyti.

Kiekvieną dieną abu su vyru ėjome pas jį, su nekantrumu laukdami tos akimirkos, kada gi pagaliau galėsim paimti ir priglausti jį prie savęs. Tai atsitiko po 2 dienelių. Visi, kas jį išvydo, tvirtino - tėčio kopija. Nesiginčijau. Po 4 dienų norėjo mus paleisti namučio, bet mažiukas susirgo gelta, teko pabūti dar kelias dienas.

Deja, ne viskas buvo taip gerai

Sūnytis augo, stiprėjo, pradėjo domėtis žaisliukais ir tada pastebėjome, kad su dešine rankyte jis nenori nieko daryti. Kreipėmės į specialistus, diagnozė nebuvo džiuginanti - sūneliui dešinės pusės VCP (vaikų cerebrinis paralyžius). Daktarai tvirtina, kad tai - gimdymo trauma.

Iš pradžių buvo labai sunku, bet laikui bėgant susitaikėme su tuo. Sūnyčiui jau 4,5 metukų, dirbam su juo ir tobulėjam. Jis ne toks kaip visi kiti, todėl jis ir yra YPATINGAS.

Gintarė

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis