Iš tiesų, turiu net dvi gimdymo istorijas.

Pirmoji įsiminė tuo, kad 12 valandų gimdžiau, o antroji vyko taip greitai, kad net nespėjau susigaudyti, kaip stebukliukas gulėjo šalia... Apie viską nuo pradžių.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Lietuviškieji kukurūzų labirintai laukia nuotykių mėgėjų
Žindančios ir joga užsiiminėjančios nuogos moters nuotrauka kelia daug diskusijų

Su vyru nusprendėme, kad mūsų dukrytei reikia draugijos.Viskas vyko tiesiog sklandžiai, ir netrukus nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą. Džiugią naujieną pranešėme seneliams ir laukėme vasaros.

20 savaitę gydytoja pradžiugino naujiena, kad turėsime sūnų. Gimdymo data pagal echoskopą buvo liepos 6 diena. Džiaugėmės, kad turėsime dar vieną Mindaugą, mat tėčio vardas taip pat Mindaugas.

Viduryje nėštumo su sūneliu patyrėme avariją, bet viskas baigėsi laimingai. Gydytoja juokavo, kad sūnus kosmonautu užsinorėjo pabūti. Vėliau viskas klostėsi sklandžiai.

Prasidėjo paskutinė savaitė.

Nors tai ir antras gimdymas, jo labiau bijojau, negu pirmojo, nes jau žinojau, kad skaudės, ir labai. Tačiau sau mintyse prižadėjau, kad antrą kartą 12 valandų nebesikankinsiu.

Liepos 9 dieną su siuntimu ir reikiamais daiktais nuvykau į ligoninę. Juk laikas gimdyti. Gydytoja pasakė, kad galiu grįžti namo ir kas antrą dieną turiu atvykti pasiklausyti vaiko tonusiukų. Šiek tiek nusiminiau, juk taip laukėm! Akivaizdu, mažylis neskubėjo.

Šeštadienį, liepos 14 dieną, jau nuo pat ryto pradėjau jausti maudžianti šoną. Nuvykau aplankyti prieš dieną pagimdžiusios draugės, dar kartu pajuokavome, kad gal greitai susitiksim ir vienoje palatoje gulėsime...

Atėjus vakarui vyrui pasakiau, kad gal važiuojam pasitikrinti, nes tikrai neramu darosi, o ir vaiko judesiai retesni.

Ligoninėje gydytojas nudžiugino, kad tikrai guluosi į ligoninę, nes jau pradėjo atsiverti gimdos kaklelis. Vyrą išsiunčiau namo, kad pamiegotų, nes bet kada gali sulaukti iš manęs skambučio.

Išaušo sekmadienio rytas.

9 valandą paskambinau vyrui, kad jau važiuotų, nes mane kelia į gimdyklą. 10 valandą prakirpus vandenis prasidėjo visas smagumas. Sąrėmiai padažnėjo, bet šypsena liko, ir su vyru dar sukirtome rankomis, kad jei pagimdysiu iki 3 valandos, jis man nupirks norimus aukštakulnius. Juokiamės iš to dar ir dabar...

Atėjus 12 valandai, jau nebebuvo juokinga.

Sąrėmiai kas minutę, skauda visą kūną, o gretimose gimdyklose tik ir girdžiu, kaip gimsta vaikai. Apžiūrėjus gydytojai ir akušerei nuspręsta, kad man reikalinga skubi cezario pjūvio operacija. Greitai viską suruošia, išveža į operacinę, o aš pamojuoju vyrui ir pasakau, kad jau greitai pamatys sūnų.

13 valandų 13 minučių operacinėje nuskamba verksmas, ir man taip palengvėja, kad pagaliau sūnus jau čia. Jis iškeliauja pas tėvelį, o aš tiesiog užmiegu, taip, užmiegu, ant operacinio stalo.

Po valandos pamačiusi vyro veidą paklausiu, ar viskas gerai. „Spėk sūnaus ūgį", - sako jis. Pakeliu galvą ir spėju, kad gal 60 cm. „62", - choru atsako jis ir seselė. Oho, pamanau sau.

Štai jau metai, kaip "saboniukas" laksto po namus. Aplinkiniai apsirinka dėl jo amžiaus, nes jis aukštas, ir visi galvoja, kad jam jau keleri metukai.

Aistė

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.