Akušerė – apie neįprastą ir Lietuvoje beveik negirdėtą procedūrą po cezario pjūvio

Cezario pjūvio operacija turi įvairių niuansų, pliusų ir minusų. Viena galimų neigiamų jos pasekmių laikoma kūdikio mikrobiomos (žarnyno mikrofloros) disbalansas.

Kol pasaulis skuba išbandyti šią medicinos naujovę, medikai nesutaria, ar tai tikrai veiksminga.

Bakterijos, kurių reikia

Šiemet Kalifornijos universiteto medicinos mokyklos atliktas tyrimas parodė, kad po cezario pjūvio gana nesudėtingu būdu ant kūdikio odos perkeltos gimdyvės bakterijos gali padaryti didelę teigiamą įtaką kūdikio mikrobiomai ir tapti artima natūraliai gimusių kūdikių.

Kadangi naujagimio imuninė sistema gimimo metu dar nėra susiformavusi, manoma, kad kūdikiams būtinas kontaktas su skirtingomis bakterijomis, kurios paskatintų imuninės sistemos formavimąsi. Šis kontaktas pirmiausia įvyksta natūralaus gimdymo metu, kūdikiams keliaujant gimdymo takais. Jei daromas cezario pjūvis, vaginos skysčiais siūloma kūdikį ištepti, taip dirbtinai sukuriant kontaktą su mamos mikroflora.

Viktorija (32), kuri pirmojo vaikelio susilaukė cezario pjūvio pagalba, sako turėjusi šiokių tokių rūpesčių. „Man buvo paskirta speciali dieta – nevalgyti pieno ir kitokių produktų. Laikiausi nurodymų, tačiau nesu tikra, ar tai turėjo kažkokios įtakos dukrytės sveikatai. Gal todėl, kad savo pienu maitinau ją iki 1,5 metų, kažkokių ypatingų negalavimų nebuvo", - sako moteris, kuri šiuo metu laukiasi antrojo vaikelio. Jei ir šį kartą prireiks cezario pjūvio operacijos, Viktorija rimtai svarstys bakterijų perkėlimo galimybę.

Žarnyno mikrofloros sudėtis priklauso ne tik nuo gimdymo būdo, bet ir maitinimo tipo (motinos pienu ar dirbtinai), antibiotikų terapijos, gestacinio amžiaus ir išorinės aplinkos. Pradinė bakterijų kolonizacija žarnyne yra labai svarbi tolesniam mikrofloros funkcionavimui. Pagrindiniai sveikos mikrofloros komponentai yra jos gausumas ir balanso palaikymas. Naujagimių, gimusių po cezario pjūvio, žarnyno flora labai skiriasi nuo gimusiųjų natūraliais takais. Jų žarnyne laktobacilų, bifidobakterijų, bakterioidų kiekis yra 3 kartus mažesnis nei gimusių natūraliai. Pagrindinę gimusių po cezario pjūvio naujagimių mikrofloros dalį sudaro motinos odos flora – aktinobakterijos, proteobakterijos, bacilos. Pastebima, kad nenatūraliu būdu gimę kūdikiai yra mažiau atsparūs infekcijoms ir alergijoms, turi didesnę riziką ateityje sirgti astma, diabetu, nutukimu, celiakine liga, vėžiu, psichikos sutrikimais, autizmu.

Yra svarbesnių žingsnių

Gimdymų, taikant cezario pjūvį, skaičius pasaulyje nuolat auga, todėl mikrobiomos įtaka kūdikio sveikatai yra viena labiausiai aptarinėjamų temų šių dienų medicinos mokslo pasaulyje. Nors mikrobiomos sukūrimas dirbtiniu būdu – perkeliant mamos bakterijas kūdikiui dar nėra išsamiai ištirtas ir nuomonių yra įvairių, pastaruoju metu užsienyje, ypač Jungtinėje Karalystėje, šios procedūros pageidauja vis didesnis skaičius žmonių.

Kaip vyksta ši procedūra: prieš darant cezario pjūvį steriliame fiziologiniame skystyje suvilgytos marlės tamponas valandai patalpinamas į nėščiosios vaginą. Jis išimamas prieš atliekant pjūvį ir padedamas į sterilų konteinerį. Vos išėmus kūdikį, šiuo tamponu ištepamas kūdikio veidas, vėliau ir visas kūnelis. Tai gali atlikti pati gimdyvė, vaiko tėvas arba gimdymą prižiūrintys medikai.

Akušerė Ieva Girdvainienė teigia, kad geriausia praktika laikoma, kai šią procedūrą atlieka pati gimdyvė, o ne gydytojas. „Labai svarbu, kieno tai bus rankos. Tokiu būdu į gimdymą gali būti įvedamas ir vaiko tėtis, kuris turi atskirą, savo mikrobiomą", - sako medikė. Anot jos, tokia procedūra Lietuvoje dar nauja ir reta. „Tokią praktiką kol kas bandoma taikyti vos keliose ligoninėse, Klaipėdoje ir dar keliose. Iki pilnos mikrobiomos suformavimo procedūros mums dar toli", - mano ji.

Pasak akušerės, pirmiausia reikėtų apskritai keisti požiūrį į pačios cezario pjūvio operacijos kultūrą. Šiuo metu viskas dar labai technokratiška ir cezario pjūvis prilyginamas įprastai chirurginei operacijai.

„Cezario pjūvis yra neeilinė operacija – juk į pasaulį ateina žmogus, todėl turėtų būti išlaikomas intymumas, mamos ir vaisiaus ryšys bei kiti psichoemociniai faktoriai. Dėl tos pačios priežasties, yra pagirtinos visos medikų pastangos padaryti šią operaciją kuo panašesnę į natūralų gimdymą. „Nežinau, ar tai (bakterijų perkėlimas – aut. past.) yra vienas iš variantų. Tikriausiai ne nuo to reikėtų pradėti – tai labiau skandinavų kelias, kurie šioje srityje daugiau pasistūmėję į priekį. Mes dar turime nueiti kitus mažus žingsnelius, tokius kaip naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvos vystymas. Manau, kad daug svarbiau ir mums Lietuvoje paprasčiau pirmiausia visose ligoninėse po gimdymo užtikrinti motinos ir naujagimio oda prie odos kontaktą – tai jau būtų labai daug", - sako I. Girdvainienė.

Motinos pienas gali sumažinti žalą

Jei kūdikis gimė po cezario pjūvio, maitinimas krūtimi yra ypač rekomenduotinas. Mamos piene yra ne tik kūdikio vystymuisi ir augimui būtinų maistinių medžiagų, bet ir „gerųjų" bakterijų. Tai probiotikai, tokie kaip Bifidus, kurie aktyvuoja kūdikio imuninę sistemą. Probiotikų taip pat yra ir kai kuriuose pieno mišiniuose, skirtuose kūdikiams nuo šešių mėnesių. Vyresniems kūdikiams probiotikai gali padėti palaikyti sveiką pusiausvyrą tarp „gerųjų" ir „blogųjų" bakterijų žarnyne, kai „gerųjų" yra daugiau, bei sustiprinti imunitetą.

Motinos pienas yra natūralus bakterijų „užkratas", kuris svarbus naujagimio žarnyno bakterijų kolonizacijai. Motinos pieną sudaro platus spektras sveikatą skatinančių komponentų, įskaitant žmogaus pieno oligosacharidus, nukleotidus, riebalų rūgštis, imunoglobulinus, citokinus, imunines ląsteles, laktoferinus, augimo faktorius ir kitus imunomoduliuojamuosius veiksnius.

Maitinimas motinos pienu gerina vaiko sveikatos būklę ir mažina riziką sirgti kvėpavimo ir akių infekcijomis, nekrozuojančiu enterokolitu, vidurinės ausies uždegimu, alerginėmis ligomis ir užkerta kelią sirgti infekcinėmis žarnyno ligomis, II tipo cukrinio diabetu bei nutukimu paaugus.

Įdomu, kad praėjus 3 mėnesiams po cezario pjūvio operacijos, tik 55 proc. moterų vis dar maitina krūtimi. Moterų, gimdžiusių natūraliai, šis skaičius siekia 70 proc. ir daugiau.

Galutinio verdikto teks palaukti

Medikų teigimu, naujagimio mikrobiomos būklė gali turėti įtakos jo sveikatai nuo mėnesio iki kelių pirmųjų vaiko gyvenimo metų. Sėkmingi pavieniai mikrobiomos perkėlimo po cezario pjūvio atvejai iki šiol buvo laikomi daugiau sutapimais, bet ne įrodymais, kad tai turi lemiamos įtakos vaiko sveikatai.

Sant Diego Mikrobiomos inovacijų centre buvo ištirta 18 atvejų: 7 natūraliai gimę kūdikiai ir 11 po cezario pjūvio, iš kurių 4-iems vos gimus buvo sukurtas sąlytis su motinos vaginos skysčiais.

Per pirmąjį mėnesį nuo kūdikių gimimo buvo 6 kartus imami jų ir jų motinų mėginiai iš įvairių vietų – iš viso per 1500 mėginių. Rezultatai atskleidė, kad bent pirmąjį mėnesį nuo gimimo naujagimių, kuriems buvo atliktas bakterijų perkėlimas, mikrobioma akivaizdžiai skyrėsi ir buvo labiau subalansuota. Visi kūdikiai buvo maitinami motinos pienu, tačiau jo kiekis neturėjo įtakos rezultatams.

Visgi šis naujausias tyrimas patvirtino tik dalį iškeltų hipotezių. Šiuo metu siekiama išsiaiškinti, ar mikrobiomos struktūrai turi įtakos bakterijų perkėlimo metodas ir kiek ilgai išlieka procedūros poveikis vaiko sveikatai ateityje. Tai – pradinė studija, kurią ateityje turėtų papildyti išsamesni tyrimai su jau paaugusiais vaikais, kuriems buvo atliktas bakterijų perkėlimas po cezario pjūvio.

Kol bakterijų perkėlimo procedūros veiksmingumas nėra iki galo įrodytas, medikai neskuba jos rekomenduoti ar skatinti ją atlikti. Kai kurie jų teigia, kad bakterijų perkėlimas gali būti ir žalingas, nes tokiu būdu atsiranda rizika perkelti ir B streptokoką. Pasak gydytojų, norint išsaugoti sveiką kūdikio mikrobiomą, žymiai svarbiau skatinti maitinimą krūtimi ir vengti bereikalingo antibiotikų vartojimo.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis