Gydytojas atskleidžia, kokių dažniausių baimių turi atvažiuojančios gimdyvės

Kiekviena gimdyvė ko nors bijo. Viena – ar spės į gimdymo namus, kita – skausmo ir t. t. Pasirodo, tokios baimės yra visiškai įprastos, nereikia jų gėdytis, tačiau apie jas papasakoti gydytojui būtina. Konsultuoja gydytojas akušeris ginekologas Egidijus Jakiūnas.

Pasak Egidijaus Jakiūno, gimdymas – tai įtampa, o kiekvienas žmogus stresinėmis aplinkybėmis elgiasi vis kitaip, tad pasitaiko, kad ir gimdyvės sutrinka bei pamato save visiškai kitokias – kitaip tariant, jos pačios niekada nebūtų galėjusios pagalvoti, kad gali elgtis nekontroliuojamai. Kokios baimės dažniausios?


GIMDYMAS – TAI SIAUBAS!


Per ilgą savo darbo praktiką nesutikau nė vienos nėščiosios, kuriai kas nors nebūtų papasakojęs, kaip baisu yra gimdyti, – sako E.Jakiūnas. – Mūsų šalyje vyrauja kažkokia keista tradicija gąsdinti gimdyves. Net, sakyčiau, kiekviena moteris jaučia pareigą gimdyvei papasakoti savo patirtį ir šią prigąsdinti. Dažniausiai gąsdinama gimdymo komplikacijomis, sunkiai ištveriamu skausmu, nors šiais  laikais galima gimdyti visiškai be skausmo, o komplikacijos itin retos. Dabar apskritai gimdymas yra visiškai kitoks jau vien dėl vadinamojo žmogiškojo faktoriaus. Prieš 30 m. ar daugiau metų (kaip tik tada gimdė gandus apie baisumus skleidžiančios bobutės) vienoje gimdykloje gimdydavo kelios gimdyvės. Niekas nesiderindavo prie jų norų ar poreikių – maža to, gimdyvės turėdavo klausyti paliepimų, ką kada daryti. Personalas nesigilino, ar gimdančiai moteriai patogu, ar ji bijo, ar ne per daug skauda. Būdavo  visiškai normalu, kad tuo pat metu viena kamuojasi laukdama, kol atsivers gimdos kaklelis, o kita varginama sąrėmių šaukia. Gimdyklos būdavo baisios: skirtingų spalvų plytelės, atsilupę sienų dažai, kiauri langai ir pan. 


Apie kokį nors jaukumą nebuvo nė kalbos, tad tokiomis sąlygomis ir pats gimdymas atrodydavo kur kas  baisesnis. Dabar gimdyklose bandoma sukurti jaukią aplinką, galima užgesinti šviesą ir palikti tik jaukią stalinę lemputę, galima užsidegti žvakių, smilkalų, klausytis muzikos ir pan. Tad tikrai nereikia klausytis prieš keliasdešimt metų gimdžiusios moters patirties, nes ta patirtis – jau praeitis“.


AR VISKAS GERAI KŪDIKIUI?


Nors kiekviena nėščioji yra stebima ultragarsu, jai atliekami įvairūs tyrimai, vis dėlto baimė, ar gims sveikas kūdikis, labai dažna, – teigia E.Jakiūnas. – Tokią baimę paskatina pati žiniasklaida, kuri labai daug pasakoja apie nelaimingus atsitikimus per gimdymą, apie gimdymo traumas, nepateikdama statistinių duomenų, kad tokie nelaimingi atsitikimai – be galo reti. Jeigu gimdyvė baiminasi, ar viskas gerai jos kūdikiui, turėtų apie savo baimę pasipasakoti gydytojui, kuris ją nuramins. Labai svarbu gimdant nepasiduoti panikai, nes supanikavus gimdymas tampa sudėtingesnis, sunkiai prognozuojamas. Beje, ši baimė būdinga vyresnio amžiaus gimdyvėms galbūt dėl to, kad jos patenka į vadinamąją rizikos grupę (dažniau pagimdo kūdikius, turinčius Dauno sindromą ar kitų apsigimimų). Per visą gimdymo veiklą gydytojai klausosi vaisiaus tonų, stebi gimdančią moterį, tad labai maža tikimybė, kad sveikam vaisiui kas nors nutiks kaip tik per gimdymą“.


NEPASTEBĖSIU, KAD GIMDAU


Tai baimė, būdinga pirmakartėms, – sako gydytojas E.Jakiūnas. – Ir kiekviena manęs paklausia, kas bus, jeigu pražiopsos gimdymą. Iš tiesų gimdymo pražiopsoti neįmanoma net jeigu ir nelabai aišku, ar sąrėmiai tikri, ar parengiamieji. Moterys turi įgimtą intuiciją ir jaučia, kad jau būtina vykti į ligoninę. Aišku, pasitaiko, kad atvyksta per anksti, tuomet gali rinktis – laukti gimdymo ligoninėje ar vykti namo“.


AR SUGEBĖSIU PAGIMDYTI?


Daugelis pirmą kartą gimdančių moterų bijo, ar sugebės gimdyti, ar žinos, kada stumti, kaip kvėpuoti, – sako gydytojas E.Jakiūnas. – Paprastai nėščiosios apie šią baimę pasipasakoja antrajame nėštumo trimestre ir yra laiko jas nuraminti. Visoms sakau, kad nereikia mokytis gimdyti, nes tai neįmanoma. Niekaip neįmanoma suorganizuoti gimdymo repeticijos. Gimdyti kiekviena moteris išmoksta tada, kai reikia – prasidėjus gimdymo veiklai. Tuomet šalia esantis gydytojas ar akušerė parodo, pataria, kaip stangintis, kada ir kaip kvėpuoti. Kartais nėščiosios tikisi išmokti gimdyti gimdymo kursuose, tačiau kursai skirti kitkam. Juos lankydamos būsimos mamos daug sužino apie tai, kaip per nėštumą kinta jų organizmas, kaip auga ir vystosi vaisius. Per kursus mokoma maudyti, prižiūrėti naujagimį, suteikiama žinių apie galimas ligas, skiepus, pagalbą, žindymą ir pan. Visa tai svarbu, todėl kursus lankyti verta. Baimė ir abejonės savo gebėjimais gimdyti yra normali ir dažniausiai visiškai išsisklaido tik tada, kai gimsta vaikelis“.


MAŽIAUSIAI BIJO JAUNOS GIMDYVĖS


Pasak gydytojo E.Jakiūno, mažiausiai gimdyti bijo labai jaunos, 16-17 m., gimdyvės. Jos dar nėra brandžios ir, ko gero, nesugeba įsisąmoninti, kokia atsakomybė jų laukia tapus mamomis. Jos nesibaimina, ar kūdikis bus sveikas, nes yra įsitikinusios, kad kitaip ir būti negali. Nebijo, ar mokės žindyti, prižiūrėti naujagimį, nes juk „kaip nors bus.“ Dažniausiai jas baimė užklumpa jau po gimdymo, kai ant rankų paima naujagimį ir nežino, ką toliau daryti. Vyresnio amžiaus moterys, gimus naujagimiui, dažniausiai pirma paklausia, ar viskas gerai, ir tik tada išdrįsta į jį žvilgtelėti.


AR VYRAS SUGEBĖS PADĖTI?


Kai kurios gimdyvės, atvykusios gimdyti kartu su antrąja puse, staiga ima ir suabejoja, ar jis sugebės joms  padėti, – šypsosi gydytojas. – Nežinau, kodėl, bet joms atrodo, kad vyras per gimdymą turi suktis kaip voverė rate ir nuolatos tai masažuoti, tai glostyti, tai stebėti gydytojo darbą. Vėliau, prasidėjus gimdymo veiklai, gimdyvėms staiga paaiškėja, kad vyro pagalbos apskritai nereikia, kad svarbiausia, jog jis būtų šalia. Pasitaiko ir kuriozų, kai vyras, jausdamas įtampą dėl prasidėjusio gimdymo, bando prisiminti viską, ką skaitė apie pagalbą gimdyvei, ir masažuoja jai nugarą, nors to visiškai nereikia. Kartais prireikia vyrą išsivesti už durų ir nuraminus paprašyti tik būti šalia žmonos, neteikti jai jokios pagalbos. Kiti vyrai žmonai pradėjus gimdyti veikiami streso taip sutrinka, kad bėga parūkyti, ko nors pasiimti iš automobilio ir pan. Kaip minėta, stresas visus veikia vienodai, o šiuo atveju svarbu žinoti, kad labai gerai, kai vyras būna šalia – tai ir yra pati geriausia jo pagalba“.


SKAUSMO BAIMĖ


Skausmo bijo dažna gimdyvė, tačiau šiais laikais yra tiek daug nuskausminimo būdų, kad ši baimė nėra pagrįsta, – teigia gydytojas E.Jakiūnas. – Kiekviena gimdyvė turėtų pasakyti, kada jai skauda per daug ir jau nebenori kentėti, o tuomet gydytojas spręs, kokį nuskausminimo būdą parinkti. Kiekvienos moters skausmo riba yra kitokia, vienai reikia epidurinės nejautros gimdos kakleliui prasivėrus vos 3 cm, kitai reikia nuskausminti tarpvietę jau po gimdymo ją siuvant. Jeigu moteris galėjo iškęsti daug valandų, kol vaisius gimdymo takais slinko žemyn, per patį jo gimimą nuskausminamųjų neprireikia.


Kai kurios pirmą kartą gimdančios moterys tiki filmų įdiegtais stereotipais, kad labiausiai skauda, kai vaikelis gimsta. Būna, kad gimdyvė stumdama vaisių klykia, o mes išsigandę klausiame, kas nutiko, ar jai skauda. Atsako, kad neskauda, tačiau šaukti reikia, nes taip daro visos. Kai kurios dejuoja, kad vyras jų pagailėtų. Būna, moteris gimdydama šaukia dėl patiriamo didelio fizinio krūvio – tuo nesistebime, juk net ir svorių kilnotojai šaukia keldami štangą. O gimdymas yra išties didžiulis fizinis krūvis.


Pasitaiko visko, bet sąmoninga gimdyvė, žinodama, kad bet kada gydytojas suleis nuskausminamųjų, dažniausiai pagimdo ramiai, be streso ar didelių baimių. Yra moterų, kurios paniškai bijo skausmo ir apie jį kalba maždaug nuo pusės nėštumo. Jeigu ta baimė yra nepagrįstai didelė, nėščiosios siunčiamos pas psichologą. Pasitaiko, joms nesugeba padėti net ir psichologas, tuomet gimdyvei yra atliekamas cezario pjūvis, nes skausmo baimė, virtusi panika per patį gimdymą, gali būti pavojinga (gimdyvė neklauso gydytojų, nesugeba su jais bendrauti, galvoja apie skausmą, o ne apie gimstantį kūdikį)“.


ECHOSKOPO BAIMĖ


Štai ši baimė yra visiškai nepagrįsta. Echoskopas, arba ultragarsis tyrimas, yra visiškai saugus, nežalingas nei mamai, nei vaisiui. Apie šį tyrimą gausu informacijos, tačiau vis dar susiduriu su paniška šio tyrimo baime, – prisipažįsta gydytojas E.Jakiūnas. – Visai neseniai gimdyti atvyko pora, kuri per visą nėštumą nė karto nebuvo atlikusi echoskopo tyrimo, o pas gydytoją buvo gal kartą ar du. Mums, gydytojams, tokia gimdyvė – tai tikras iššūkis, nes apie vaisių mes nežinome nieko. Neturime supratimo, ar jis išsivystęs, ar per nėštumą jam nereikėjo pagalbos, ar virkštelė neapsivijusi kakliuko ir pan. Laimei, šis gimdymas baigėsi sėkmingai, gimdyvė nieko nebijojo, tačiau mes, gydytojai, baimės turėjome per akis“.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis