„Jei palygintume akušerių darbą, buvusį prieš dešimtmetį su dabartiniu, tai drąsiai galiu sakyti, kad šiandieną akušerė yra komandos narė su aukštomis kompetencijomis, gebanti įvertinti klinikinę situaciją ir priimti sprendimus, ji tarsi vykdo komandos lyderio funkciją,“ – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro akušerė – koordinatorė Alma Gaupšienė.
Paromis, po 24 valandas budinčios akušerės su gimdyvėmis užmezga artimą ryšį – išklausomi lūkesčiai, išsiaiškinamos su gimdymo procesu susijusios baimės. „Ši profesija – tai pašaukimas, su būtinomis savybėmis: begaline empatija, supratimu, palaikymu, bendravimo įgūdžiais užmegzti atvirą ryšį. Mūsų specialybė susijusi su žmogaus atėjimu į šį pasaulį, todėl reikalaujanti labai daug žinių, siekiant teisingai įvertinti klinikinę situaciją, laiku užbėgti už akių galimiems nesklandumams ar net nelaimei, – apie specifines žinias ir asmenines savybes kalba akušerė A. Gaupšienė. – Siekdamos išlaikyti įgytą pasitikėjimą ir žinodamos tos moters gimdymo eigą stengiamės laikytis tokios tvarkos – prasidėjus stūmimo etapui ta pati akušerė ir priima naujagimį: ji būna su gimdyve nepaisydama viršvalandžių ir kartu su mama džiaugiasi nauja gyvybe.“
Gimdymo aplinkybės nuolatos kinta: keičiami teisės aktai, kinta ir gimdyvių lūkesčiai bei norai, keičiamos ir sąlygos ligoninėje
Sveikatos priežiūros įstaigose veikiančių motinystės mokyklėlių paskaitos ir kursai išaugina pacienčių sveikatos raštingumo lygį: įgytos teorinės žinios padeda pasirengti gimdymui. „Akušerė visada padeda gimdymo metu, o turinčios žinių greičiau supranta, ką sako akušerė, tiksliau jai pasako savo lūkesčius dėl gimdymo sąlygų ir dėl nuskausminimo galimybių. Juk ne tik medikamentais galima bandyti sumažinti skausmą – judėjimas, sėdėjimas ant gimnastikos kamuolių, tam tikri masažai, vaikščiojimas sumažina gimdos susitraukimų sukeliamą skausmą,“ – išankstinių žinių naudą vardija akušerė A. Gaupšienė.
Akušerė yra tarsi vedlys gimdymo procese. Ypač svarbu, kad ji turėtų glaudų ryšį su gimdyve ir ši jos klausytų. „Gimdymas – labai jautrus nėštumo pabaigos etapas. Gimdant įvyksta situacijų, kai naujagimio stūmimo metu kiekvienas stanginimosi momentas gali turėti pasekmių, todėl ypač svarbu, kad nėščioji girdėtų ir klausytų, ką sako akušerė – kaip stumti, kada sustoti, kada pakvėpuoti. Tada galima išvengti plyšimų ir kitų komplikacijų,“ – susiklausymo ir bendro darbo su gimdyve svarbą aiškina akušerė A. Gaupšienė.
VUL Santaros klinikos siekia naujagimiams palankios ligoninės statuso. To siekiama kuriant artimą motinos ir vaiko emocinį ryšį nuo pat gimimo: „Vienas iš pavyzdžių – tik gimusį nuogą naujagimį guldome mamai ant krūtinės. Tai jau yra norma ir net nebeįsivaizduojame, kad gali būti kitaip. Netgi operacinėje po Cezario pjūvio operacijos, kai gydytojas neonatologas apžiūri ir įvertina naujagimio sveikatos būklę, jis guldomas mamai ant krūtinės. Emocinis ryšys, žindymo pradžia – paprasti, tačiau ypač svarbūs ir reikalingi,“ – sako akušerė A. Gaupšienė.
Artimųjų dalyvavimas gimdyme
Tėtis gali kartu atvykti su gimdyve ir būti iki pačios gimdymo pabaigos. COVID pandemija šiek tiek pakoregavo šeimos narių edukacines veiklas, bet VUL Santaros klinikose buvo pradėtos organizuoti pamokos tėčiams apie gimdyvės emocinę būklę, pagalbą jai, apie naujagimį, sterilumo svarbą. „Kai gimsta mažylis, tėčiai išdidžiai perkerpa virkštelę, jie būna tokie laimingi, – šypsosi akušerė A. Gaupšienė. – Po gimdymo naujagimis su mama ar abiem tėveliais įsikuria palatoje ir mokosi gyventi kartu, siekdami emocinio ryšio, kartu rūpinasi mažyliu, dalinasi naujais rūpesčiais.
Pagalba mokant žindyti naujagimį – dar vienas būtinas ir tikrai nelengvas etapas motinystės pradžioje. Teorinės žinios praverčia, tačiau praktika, įgūdžių mokymas ir nuolatinis aiškinimas – ypač reikalingas. Pasak akušerės-koordinatorės A. Gaupšienės, akušerės tam yra pasirengusios, jų žinias nuolat atnaujina lankomi kursai: „Mamytes mokome, aiškiname, rodome ne po vieną kartą, nes žindyti naujagimį nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Kiekvienas naujagimis yra labai individualus, nėra vienos schemos, kurią galėtume pritaikyti visiems. Tai individualus darbas, reikalaujantis labai daug atsidavimo, kantrybės. Suskaičiuoti per parą suteikiamas žindymo pamokas net neįmanoma.“
Akušerė apie gimdymą namuose: „Vargu, ar aš pati drįsčiau gimdyti namuose“
VUL Santaros klinikos, kaip ir kitos šiuolaikinės ligoninės, visiškai adaptuotos pagal pacienčių lūkesčius gimdymo metu. Gimdyvės gali rinktis muziką, smilkalus, lydinčius asmenis. Yra palatų, kuriose visiškai paslėpta aparatūra, taip sudarant kiek įmanoma namams artimesnę aplinką. „Yra vonia, kurioje pageidaujančios gali gimdyti. Turime šiuolaikinę adaptuotą stebėjimo sistemą. Manau, pacientės pas mus gali gauti viską, ko pageidauja. Todėl man taip ir lieka neaišku, kodėl moterys renkasi gimdymą namuose, – sako akušerė A. Gaupšienė. – Nėra galimybių tiksliai žinoti, kokia bus klinikinė gimdymo situacija. Jeigu ji blogėja, spręsti reikia ypatingai greitai. Būna, kad įprastas gimdymas per 5 minutes baigiasi Cezario pjūvio operacija. Tai ar verta rizikuoti? Kai skaičiuojamos netektys, tai skaičiai nedideli – per metus 1 miręs naujagimis. Bet reikia suprasti, kad statistiškai yra vienas, o mamai – vienintelis. Galvodama apie emocinius išgyvenimus, vargu, ar aš pati išdrįsčiau gimdyti namuose.“
Kalbėdama apie gražiausias savo darbo akimirkas akušerė – koordinatorė Alma Gaupšienė sako, visada jautru regėti mažylio tėvelių džiaugsmo ašaras. Tai vienintelė specialybė, kai po didelio darbo gauni didžiulę ir labai stiprią palaimos emociją, kartu pasidžiaugi, pajunti tėčių dėkingumo apkabinimus: „Sunku apsakyti, džiaugiuosi, kad galiu tai išgyventi.“
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirba 63 akušerės, kasmet pasaulį čia išvysta apie 3000 naujagimių, pernai čia gimė 3009 vaikai.
