Žurnalas TAVO VAIKAS šiemet vasario mėnesį švenčia 27 -ąjį gimtadienį. Kaip atsirado žurnalas „Tavo vaikas“, pasakoja jo sumanytoja ir įkūrėja Alma Jankelaitienė: „Buvau jauna mama ir jaunas specialistas, kaip tais laikais vadino tik baigusius mokslus žmones. Nepriklausomybės nuojauta jau tvyrojo ore, o aš auginau mažą dukrytę ir važinėjau dirbti į kažin kokį užkampį „pagal paskyrimą“. Auginant mažą vaiką kyla begalė klausimų, o kur ieškoti atsakymų? Interneto nebuvo, literatūros mažai, o ir ta pati parašyta tokia kalba, kad reikėjo vertėjo. Kiekvieną kartą iškilus net menkiausiam klausimui juk nelakstysi pas gydytoją, kad išsiaiškintum.
Žurnalų, skirtų tėvams, auginantiems vaikus, nebuvo. Iš viso buvo keli žurnalai bendromis temomis – „Švyturys“, „Jaunimo gretos“, satyrinis „Šluota“, gal dar keli, ir viskas.“
Prisimenu, sėdėjau bibliotekoje ir ieškojau medžiagos kažkokiam savo straipsniui apie vaikus ir man į rankas papuolė smetoninis žurnaliukas „Motina ir vaikas“. Jau tais laikais („Motina ir vaikas“ leistas Kaune 1929 m.-1940 m. – aut. past.) buvo specializuotas leidinys tėvams, kodėl gi nesukūrus kažko panašaus? Ta mintis manęs nebeapleido, tad kolegei Meilei Jančorienei pasiūliau: „Kuriame žurnalą, abi auginame vaikus, rašytume, kas mums rūpi, o gal kažkam ir patiks, gal net pirks?“ Ji sutiko.“
Alma Jankelaitienė žurnalui vadovavo beveik 15 metų, vėliau, paaugus dukroms, kaip pati sako, jį „išaugo“ ir perdavė į patikimas rankas. Šiandien TAVO VAIKO žurnalas ir portalas www.tavovaikas.lt yra leidybinės grupės „GM žurnalai“ šeimos dalis. Čia leidžiami ir kiti populiarūs žurnalai: „Mano namai“, „Moteris“, „Cosmopolitan“, „Panelė“.
„Motina ir vaikas“ – patarimai prieš 90 m., kokie jie buvo?
Įdomumo dėlei apsilankėme archyvuose ir radome pirmąjį žurnalo „Motina ir vaikas“, išleisto Kaune 1929 m., numerį, – tą patį, įkvėpusį mūsų pašnekovę Almą Jankelaitienę sukurti žurnalą „Tavo vaikas“. Kas rūpėjo mamoms XX a. pr., kokios buvo aktualijos, kaip buvo auginami mūsų seneliai ir proseneliai? Ar labai mes toli nukeliavome per tuos beveik šimtą metų? Manote, taip? O mes buvome maloniai nustebintos, kad jau tada mūsų promočiutės puikiausiai žinojo, ko reikia mažam vaikui. Žurnalą leido draugija „Lietuvos vaikas“, jis tebuvo 16 p., tačiau tikrai nepigus – kainavo net 1 litą! (Siekiant palyginti, gyvą kalakutą ar žąsį buvo galima nusipirkti už 4-7 Lt, antys ir vištos kainavo 2-4 Lt, melžiama karvė 1928-ųjų liepą kainavo 350-400 Lt, o padienis darbininkas fabrike uždirbdavo 4-6 Lt per dieną).
Straipsnyje „Į moteris motinas“ Vincenta Matulaitytė- Lozoraitienė (pirmosios nepriklausomos Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio žmona) rašė: „Jeigu tikėti, kad naujai gimęs vaikas yra kaip baltas, švarus popieriaus lapas, tai rašykime ant to lapo vien auksinėmis raidėmis gražiausius sakinius. Jei vėl vaikas atsineša į pasaulį tėvų ypatybes ir palinkimus, tai tinkamu ir protingu auklėjimu blogus palinkimus ištaisykim, o geras ypatybes mokėkim taip nukreipti, kad iš jų pražydėtų gražiausios gėlės.“
Jonas Gudaitis-Vabalas – pedagogas ir psichologas savo tekste „Keli žodžiai motinoms“ rašė: „Mes visi kūdikystę pergyvename tik vieną kartą ir nuo jos pareina mūsų sveikata, būdas ir laimė. Kaip skaudu žinoti, kad mylimiausias asmuo (motina – aut. past.) ir tik gero mums geisdamas suteikė mums daug fizinių ir psichinių ydų, dažnai jau nepataisomų <...> Dar skaudžiau apie tą ir per vėlai jau sužinoti pačiai motinai.“
Pirmasis Marijos Pečkauskaitės (ta pati rašytoja Šatrijos Ragana) tekstas vadinosi „Kas tai yra auklėjimas“, viena citata: „Kūdikis atsineša savotišką sielą su įvairiais palinkimais, paveldėtais iš tėvų ir prosenelių, savotišką būdą: jo kūnelis irgi yra sudėtas savotiškai ir jame jau yra įvairių ligų, taip pat dažniausiai paveldėtų, užuomazgų. Auklėtojas turi su tuo skaitytis: visiškai atmainyti vaiko atsineštąją sielą ir kūną niekas negali. „Mat kiek kūno, tiek dvasios gyvenime, kas nėra mankštinama, tas silpta ir nyksta“.
Medicinos mokslų daktarė A.Birutavičienė savo straipsnyje „Mažų vaikų maitinimo dėsniai“ jau tada pabrėžė: „Tinkamiausias maistas vaikui yra motinos pienas. Kiekviena maitinimo krūtimi diena teikia daugiau vilties užauginti kūdikį gyvą ir sveiką.“
Dar viena įdomi citata iš Marijos Nemeikšaitės, pedagogės, pirmųjų vaikų darželių įkūrėjos Lietuvoje, straipsnio „Kaip užimti vaiką“: „Dažnai motinos nusiskundžia, kad jų vaikai truputį paaugę pasidaro padykę, nepaklusnūs, pikti, visur jie įlenda, viską suranda, viską plėšia, ardo, gadina, rodos, juose kažin kas pikta atsirado. Kas juos verčia tai daryti? Ar iš tikrųjų juose yra tiktai tas griovimo, ardymo ir naikinimo palinkimas? Ar čia nėra kitų priežasčių, ar tik ne motinos pačios nėra čia kaltos?“
Per beveik šimtmetį dviračio mes neišradome, jau tada buvo suprantama, kad vaikas – atskira ir ypatinga asmenybė, o tėvų užduotis – būti labai supratingiems ir kantriems. Niekas nepasikeitė, o mūsų žurnalas ir toliau padės jums būti kaip galima gerais tėvais.
Ačiū, kad skaitote!
