Pagrindinis šio savarankiško maršruto akcentas yra Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir jo padaliniuose Vilniuje šiuo metu eksponuojami vieni svarbiausių Lietuvos valstybingumo dokumentų: Signatarų namuose eksponuojamas prieš šimtą vienerius metus pasirašytas Vasario 16-osios Nutarimas dėl Nepriklausomos valstybės atkūrimo, o Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikiančioje parodoje pirmą kartą visuomenei viešai pristatoma Lietuvos partizanų 1949 m. vasario 16 d. pasirašyta deklaracija.
Modernios valstybės gimimas
Pažintį su svarbiausiais valstybingumo dokumentais geriausia pradėti nuo Signatarų namų, kur atnaujintoje ekspozicijoje pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX amžiaus antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo. Anot muziejaus darbuotojų, to meto Lietuvos likimą lėmė glaudžiai susipynusi veiklių asmenybių, visuomeninių draugijų, lietuvių tautos ir pasaulio istorija, o tautos politinė sąmonė brendo kultūrinėse, labdaros, švietimo draugijose, inteligentų namuose.
„Lankytojus kviečiame pamatyti 1904–1915 metų lietuviškus leidinius, kurie buvo išleisti tiek spaudos draudimo laikotarpiu, tiek ją atgavus, draugijų įstatus ir kitus dokumentus, Lietuvių mokslo draugijos ir laikraščių redakcijų nuotraukas. Renginių afišų gausa puikiai iliustruoja to meto aktyvų intelektualinį gyvenimą – tuomet noriai rinktasi į spektaklius, koncertus, šventinius vakarus, kursus“ – pasakoja Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė.
Nors didžiausią įspūdį lankytojams palieka po šimto metų į savo pasirašymo vietą sugrįžęs Vasario 16-osios Nutarimas, tačiau muziejininkai atkreipia dėmesį ir į kitus to meto eksponatus, mat didžioji jų dalis yra autentiški – tai ir Aktą pasirašiusių signatarų asmeniniai daiktai, ar kiti eksponatai, menantys gimstančios Lietuvos laikus.
„Eksponuojame Lietuvos Tarybos narių nuotraukas, kitus autentiškus daiktus, paveikslus, baldus, dokumentus, kuriuos muziejui mielai padovanojo Vasario 16-osios Akto signatarų artimieji. Taip nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjai Signatarų namuose randa savo kertelę, liudijančią jų gyvenimo kredo – gyventi ne iš Lietuvos, gyventi dėl Lietuvos“ – pasakoja M. Peikštenienė.
Besikuriančios ir kovojančios Lietuvos paveikslas
Pažintį su XX a. Lietuvos istorija galite pratęsti Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale, kur šiuo metu vyksta 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų deklaracijos ir jos signatarų paroda bei veikia nauja ekspozicinė erdvė „Lietuvos Respublikos kronika 1918–1940 m.“.
„Tarpukario Lietuvai skirta erdvė atskleidžia besikuriančios Lietuvos paveikslą. Tai yra ne tik pagrindiniai to meto istoriniai įvykiai, bet ir įvairūs vykdytos vidaus politikos aspektai, svarbiausi visuomeniniai įvykiai, iškiliausios minėtos šventės, kurių tikslas buvo puoselėti besivystančią nacionalinę tapatybę ir ugdyti patriotinius jausmus“ – teigia Ekskursijų ir edukacijų skyriaus vedėja B. Kazlauskienė.
1944 m. vasarą įvykusi sovietinė Lietuvos okupacija ir kilęs visuotinis ginkluotas pasipriešinimas užbaigia tarpukario Lietuvos ekspoziciją ir leidžia pradėti pažintį su iki balandžio vidurio veikiančia paroda. Nors pagrindinis parodos eksponatas yra Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija, tačiau pasitelkiant jos signatarų asmenybes, jų kuruotas sritis, veiklos specifiką ir pasiekimus yra atskleidžiama platesnė partizaninio karo tematika.
„Partizanų veikloje, atskirų dalinių vienijimosi iniciatyvoje, bendros karinės sistemos kūrimosi metu įžvelgiami valstybingumo bruožai. Tuo tarpu partizanų ideologiją ir vertybes atspindi spausdinti leidiniai, partizanų atributikos kūrimas. Santykiai su vakarais atsiskleidžia per Tauro apygardą, kuri veikė kaip slaptas tiltas per geležinę uždangą. Nepamirštama ir svarbi partizanų kelionių, kelių tema, supažindinama su svarbia partizaninio karo atrama – ryšių ir rėmėjų tinklais,“ – pasakoja B. Kazlauskienė.
Sekmadienį, kovo 31 d., didžiausi Lietuvos muziejai nuolatinėse ekspozicijose kviečia apsilankyti nemokamai!
Jus kviečia:
Lietuvos nacionalinis muziejus
►Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba
►Gedimino pilies bokštas
►Jono Basanavičiaus gimtinė
►Kazio Varnelio namai-muziejus
►Naujasis arsenalas
►Senasis arsenalas
►Signatarų namai
►Vilniaus gynybinės sienos Bastėja
►Vinco Kudirkos muziejus
Lietuvos dailės muziejus
►Laikrodžių muziejus
►Miniatiūrų muziejus
►Nacionalinė dailės galerija
►Palangos gintaro muziejus
►Prano Domšaičio galerija
►Radvilų rūmų muziejus
►Taikomosios dailės ir dizaino muziejus
►Vilniaus paveikslų galerija
►Vytauto Kasiulio dailės muziejus
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
►A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus
►Adelės ir Pauliaus Galaunių namai
►Istorinė LR Prezidentūra
►Juozo Zikaro memorialinis muziejus
►Kauno paveikslų galerija
►Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės memorialinis muziejus
►M. K. Čiurlionio dailės galerija
►M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus
►Mykolo Žilinsko dailės galerija
►Velnių muziejus
►Vytauto Kazimiero Jonyno galerija
Kauno IX forto muziejus
Kernavės archeologinės vietovės muziejus
Lietuvos aviacijos muziejus
►Stasio Girėno gimtinė
►Stepono Dariaus gimtinė
Lietuvos etnokosmologijos muziejus
Lietuvos jūrų muziejus
Lietuvos liaudies buities muziejus
Lietuvos švietimo istorijos muziejus
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
Maironio lietuvių literatūros muziejus
►Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus
►Juozo Grušo memorialinis muziejus
►Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis muziejus
►Salomėjos Nėries memorialinis muziejus
►Vaikų literatūros muziejus
Šiaulių „Aušros“ muziejus
►Chaimo Frenkelio vila
►Dviračių muziejus
►Fotografijos muziejus
►Poeto Jovaro namas
►Radijo ir televizijos muziejus
►ŠAM Edukacijos centras
►Žaliūkių malūnininko sodyba
Trakų istorijos muziejus
►Medininkų pilis
►S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
►Sakralinio meno ekspozicija
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
►Holokausto ekspozicija
►Panerių memorialas
►Tolerancijos centras ir Samuelio Bako muziejus
Žemaičių muziejus „Alka"
►Žemaičių vyskupystės muziejus
►Žemaitijos kaimo ekspozicija
Tai yra Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai, kurie visus 2019 metus kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytis nemokamai. Toks Kultūros ministerijos sprendimas yra ypač parankus šeimoms – jų nariai kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį visi kartu galės praleisti nemokamai apsilankydami pasirinktame muziejuje.
Prie šios iniciatyvos jungiasi ir kiti muziejai (sąrašas nuolat pildomas):
Birštono muziejus
►Birštono sakralinis muziejus
Kalbos muziejus
Raseinių krašto istorijos muziejus
►Betygalos muziejus
►Pasandravio istorinis draustinis (Poeto Maironio gimtinė)
►Šiluvos piligrimų informacijos centro muziejus
►Simono Stanevičiaus sodyba-muziejus
Ukmergės kraštotyros muziejus
►Prezidento Antano Smetonos dvaras
►Užugirio krašto muziejus
►Veprių muziejus
Vilniaus krašto etnografinis muziejus
►Čekoniškių verbų ir buities seklyčia
►Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejus
►Tradicinių amatų centras Houvalto dvare Maišiagaloje
„Vitražo manufaktūros“ galerija-dirbtuvės
Naujausią informaciją apie nemokamą muziejų lankymą rasite ČIA.
