Tėvai kviečiami į knygos „Kai augti sunku“ pristatymą

Sutarti galima su kiekvienu vaiku, tik reikia žinoti – kaip. Psichologė psichoterapeutė Vilma Mažeikienė jau du dešimtmečius dirba su įvairių problemų patiriančiais vaikais ir jų tėvais, yra sukaupusi daug patirties, kuria dalijasi knygoje „Kai augti sunku“.

Kaip atrasti kalbą su paaugliais? Kaip vaikams padėti jaustis gerai, būti savimi, sutarti su aplinkiniais? Šeima turi didžiulę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi, tad labai svarbu laiku išgirsti ir suprasti savo vaiko bėdas. Kokie didžiausi iššūkiai paaugliams ir vaikams kyla šiandien ir kaip jiems padėti? Apie tai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rugsėjo 11 d. 18 val. kalbėsis knygos „Kai augti sunku“ autorė psichologė V. Mažeikienė ir psichologė Žydrė Arlauskaitė. Pokalbį moderuos leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.


TavoVaikas.lt portalas pateikia dvi ištraukas iš psichologės knygos:


Kaip padėti supykusiam vaikui

8 žaidimai, kurie padeda vaikams nugalėti užplūdusį pyktį


Knygą perskaičiusių tėvų atsiliepimai:


Vaida, 4 metų Emilijaus mama


Auginu keturmetį sūnelį. Man buvo svarbu sužinoti tokio amžiaus vaiko raidos ypatumus, kad šiam tarpsniui būdingas krizes įveiktume sėkmingai. Taip pat buvo iškilusi dilema – kaip laiku nustatyti ribas. Kai pasikonsultavau su psichologe psichoterapeute Vilma Mažeikiene ir paskaičiau jos straipsnių, man pasidarė aišku, kur mano mažylis ribas peržengia, kur jų apskritai nėra, ir daug kas susidėliojo į savo vietas. Tada man tapo aiškiau, o mažajam – lengviau.

Kitas mūsų priešas buvo pyktis, gana stiprus, kai mažajam kas nors nepavykdavo. Perskaičiusi tekstą apie pykčio valdymą, šiandien galiu su keturmečiu kalbėtis apie daugelį jausmų, tarp jų ir apie tokį stiprų kaip pyktis. Abu suprantame, kad pykti yra natūralu, galime ir mokame pasakyti, kad pykstame, ant ko pykstame, ir tai yra labai daug augančiam žmogui.


Natalija, 4 metų Kotrynos mama


Ypač domiuosi vaiko asmenybės ir auklėjimo klausimais, nes mano dukra dabar kaip tik tokio amžiaus, kai pradeda formuotis jos asmenybė. Iš Vilmos tekstų sužinojau, kaip tvarkytis su vaiko isterija, kaip laiku nubrėžti priimtino elgesio ribas. Tikras atradimas man buvo tai, kad su tokio amžiaus vaiku jau galima tartis. Ir tai sėkmingai pradėjau taikyti bendraudama su dukra. Patikėkite, išvengiu daugybės konfliktinių situacijų, kurios anksčiau kildavo kasdien.

Taip pat labai naudinga informacija apie pykčio valdymą. Atradau sau tinkamą būdą nusiraminti, kai supykstu ant dukters. Jis padeda man atvėsti, be reikalo nekelti balso, nesivelti į nereikalingus ginčus su vaiku.


Vilma, 8 metų Jokūbo ir 16 metų Deimanto mama


Man patiko Vilmos tekste perskaityta mintis, kad vaikas yra asmenybė, turinti įgimtų gebėjimų ir savo temperamentą, kad jį reikia priimti tokį, koks yra, ir mylėti besąlygiškai, nes lėtas netaps greitesnis, o greitas – lėtesnis... Mes labai dažnai tai užmirštame. Norime, kad vaikas pateisintų neišsipildžiusius mūsų lūkesčius, viltis. Vaikas nori sportuoti, o aš noriu, kad jis skambintų gitara, nes jaunystėje pati apie tai svajojau. Deja, patirtis parodė, kad mano projektuojamos viltys ir lūkesčiai daro mano vaiką nelaimingą. Patiko autorės mintis, kad reikia mokytis su vaiku tartis, ir kuo anksčiau, tuo geriau, tuomet bus lengviau paauglystėje; gerbti paauglio nuomonę, kad ir menkus, bet jam svarbius pasirinkimus; išmokti jį išklausyti ir nuoširdžiai su juo bendrauti. Visa tai man buvo labai svarbu. Skaičiau su dideliu susidomėjimu.



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis