Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Nėščios moters nuotrauka slepia tragišką paslaptį

Socialinių tinklų sensacija šiomis dienomis tapo viena besiilsinčios nėščiosios nuotrauka. Vyras, kuris nufotografavo žmoną, paviešino liūdną jos istoriją. Jo mylimoji laukiasi kūdikio, kuriam nelemta gyventi.

„Vieną naktį, prieš išvykdamas į Naująjį Orleaną, žiūrėjau į savo žmoną, ramiai miegančią ant sofos, – rašo Royce'as Youngas savo paskyroje „Facebook" svetainėje. – Žiūrėjau, kaip ji ramiai guli, o jos pilve spardosi mūsų dukra, kuriai nelemta gyventi ilgiau nei kelias dienas, ir mane pribloškė šios moters didybė."

R. Youngo meilės odė savo stipriai ir kilniai žmonai Keri žaibiškai išplito internete: ji ir spaudžia ašaras, ir leidžia pasauliui pamatyti, kaip atrodo tikrasis pasiaukojimas.

Sužinojusi baisią naujieną, kad jos įsčiose besivystanti dukra Eva neturi smegenų ir gimusi gyvens labai trumpai, Keri kūkčiodama paklausė, ar ji galės paaukoti donorystei Evos organus, jei ją išnešios ir pagimdys.

„Pamenu, kaip mūsų gydytoja uždėjo ranką ant Keri peties ir pasakė: „Brangioji, tu kalbi labai kilniadvasiškai." Tarsi norėdama pasakyti – tai labai gražu iš tavo pusės, bet... Tačiau Keri buvo nusiteikusi rimtai", – rašo R. Youngas. – Aš stovėjau prislėgtas, apimtas sielvarto, bet jos žodžiai pakylėjo mane virš situacijos ir privertė dar labiau ja susižavėti. Buvau savo paties gyvenimo žiūrovas, stebintis superdidvyrę, atrandančią savo supergalias. Pačią siaubingiausią savo gyvenimo akimirką, kai sužinojo, kad jos kūdikis mirs, ji mažiau nei per minutę apsisprendė ir nukreipė savo mintis į kitus, kuriems jos nesavanaudiškumas gali padėti. Tai viena iš stipriausių patirčių mano gyvenime."

R. Youngas toliau aprašo visą širdį veriančią situaciją ir žavisi savo žmonos stiprybe.

„Visas šis procesas labai sunkus, bet aš tai sakau stebėdamas iš užkulisių, kaip ir jūs visi. Tai Keri visą laiką kaunasi apkasuose, jaučia kiekvieną mažos kojytės spyrį, kiekvieną žagsulį ir apsivertimą. Jai kiekvieną sekundę primenama, kad ji nešioja kūdikį, kuris mirs. Jai skauda nugarą. Jai tinsta kojos. Ji jaučia visus nėščiosios nepatogumus. Bet šviesa jos devynių mėnesių tunelio gale pavirs tokia tamsa, kurios ji dar niekada nematė – praėjus kelioms valandoms ar dienoms po Evos gimimo. Tai jai reikės patirti visus fizinius simptomus, kuriuos moterys patiria gimus kūdikiui – jai gaminsis pienas, kūnas gis po gimdymo, bet ji neturės švelnaus, jaukaus, kvepiančio naujagimio, kuris primintų, kodėl vertėjo patirti visus nepatogumus."

„Mes nusprendėme išnešioti Evą visą nėštumą dėl daugelio priežasčių, bet svarbiausia ir pagrindinė iš jų buvo paaukoti organus. Mes nenorime pasirodyti esantys puikūs žmonės ar panašiai. Tai buvo praktiškas sprendimas, kai suvokėme, kad Eva gyva, ir nusipelnė susitikti su savo mama ir tėčiu, ir šis sprendimas suteikė mūsų gyvenimui prasmę. Paaukoti organus buvo Keri mintis nuo pirmos sekundės, kai sužinojo diagnozę. Ir nors mes visą gyvenimą branginsime patirtį, kaip laikėme savo dukrą ant rankų ir ją bučiavome, vis dėlto svarbiausia yra tos dovanos, kurias ji turi savo mažame kūnelyje. Keri tai suprato akimirksniu..."

„Mes artėjame prie finišo tiesiosios, ir nors nekantriai laukiame susitikimo su Eva, mes žinome, kokią kainą teks sumokėti. Nuvyksime į ligoninę gimdyti, o namo grįšime be kūdikio. Daug žmonių sako po sunkių išbandymų: „Nekeisčiau nieko", bet aš taip nesakysiu. Jei tik galėčiau, būtinai tai pakeisčiau. Noriu, kad mano dukra būtų tobula. Noriu, kad ji užpūstų žvakes ant savo pirmojo gimtadienio torto. Noriu, kad ji užsigautų galvą į stalą, kai mokysis vaikščioti. Noriu, kad ji viršytų mobiliojo telefono sąskaitos limitus susirašinėdama su berniukais. Noriu lydėti ją prie altoriaus. Be galo norėčiau pakeisti diagnozę ir tai patirti. Bet negaliu. Tokia mūsų realybė. Ir jos pakeisti neįmanoma."

R. Youngas savo jausmingą įrašą baigia pamąstymais apie Keri charakterį: „Ji STIPRI. Ji NARSI. Ji neįtikėtina. Ji nepaprasta, – rašo jis. – Ji sukirpta iš kitokios medžiagos, joje, vienoje neįtikėtinoje moteryje dera sąmojis, grožis, drąsa, kvailumas, stiprybė ir nuoširdumas. Ir ši moteris yra mano žmona. Tai nereiškia, kad man reikėjo patirti šią baisią situaciją, kad pamatyčiau joje visa tai, bet kai pamačiau, supratau, kad turiu apie ją papasakoti ir kitiems."

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?