Vaikas patiria smurtą: požymiai ir ką daryti, tai pastebėjus

Fizinės bausmės ir smurtas prieš vaikus yra neleistini. Pliaukštelėjimas, ausies užsukimas ir kitos fizinės bausmės skaudina ir fiziškai, ir emociškai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kas yra laikoma smurtu prieš vaikus, kaip elgtis, įtariant smurtą prieš vaiką, ir kur apie smurto atvejį reiktų pranešti.

Kas laikoma smurtu prieš vaikus?


Yra keli svarbūs požymiai, kurie įrodo, kad vienoks ar kitoks veiksmas ar neveikimas yra smurtas.


•   Kai tai daroma tyčia: veikiant ar neveikiant, tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia daromas poveikis vaikui. 

•   Įvairiais būdais: šis poveikis gali būti fizinis, psichologinis ar seksualinis.

•   Sukelia pasekmių: poveikis reiškia smurtą, jeigu dėl to vaikas miršta, sutrikdoma sveikata, normali raida, sukeliamas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, pažeminama vaiko garbė, orumas.

•   Nepriežiūra: smurtu prieš vaiką taip pat laikoma ir vaiko nepriežiūra.

Smurtu nelaikomi veiksmai, kai prieš vaiką ar paauglį panaudojama fizinė jėga ir sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, bet šiais veiksmais siekiama išvengti dar didesnio pavojaus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima padaryti kitomis priemonėmis.


Smurto prieš vaikus formos

 

Fizinis smurtas – tai tyčinis vaiko mušimas ranka ar daiktais, stumdymas, spardymas, purtymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas. Kojos pakišimas, kad nugriūtų ar susižalotų, spjaudymas, kankinimas, deginimas, daužymas, ginklo ar kitų žalojančių daiktų naudojimas taip pat yra fizinio smurto formos. 


Psichologinis/emocinis smurtas – tai tyčiojimasis iš vaiko, agresyvus žodinis elgesys, žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, grasinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad vaikas nėra mylimas, kad yra blogesnis už kitus, aprėkimas, apkalbinėjimas už akių siekiant pažeminti, įžeidžių raštelių, SMS žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, privačios informacijos atskleidimas siekiant pažeminti ir t. t.


Seksualinis smurtas prieš vaiką yra tada, kai suaugęs žmogus arba žymiai vyresnis vaikas išnaudoja vaiką savo seksualiniams norams tenkinti. Į šią sąvoką telpa keletas prievartos formų: kai suaugęs ar žymiai vyresnis vaikas liečia, glosto, bučiuoja vaiko intymias vietas, nurenginėja vaiką, verčia vaiką liesti suaugusio intymias vietas, arba pats save seksualiai liečia vaiko akivaizdoje arba kai vaikai fotografuojami ar filmuojami nuogi, tokios nuotraukos ir filmai talpinami internete ar kitaip platinami. Vaikų įtraukimas į prostituciją, prekyba vaikais – tai taip pat seksualinis smurtas. 


Nepriežiūra ir apleistumas yra tada, kai suaugusieji nesirūpina vaiku. Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad ateitų gydytojas, jeigu vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jeigu mažas vaikas ilgam paliekamas vienas, be suaugusio priežiūros arba verčiamas atlikti jiems pagal jėgas ir amžių per sunkius namų ruošos darbus – gaminti maistą, skalbti, prižiūrėti jaunesnius vaikus ir pan. – tai taip pat laikoma viena iš smurto formų – nepriežiūra. 


Kaip elgtis, įtariant smurtą prieš vaiką? 


Karantino laikotarpiu smurto atvejų žymiai padaugėjo, tačiau dalis jų ir toliau lieka nepastebėti, nes vaikai gerokai daugiau leidžia namuose, nelanko ugdymo įstaigų, dienos centrų, būrelių.   


Vis tik net ir bendraudami nuotoliniu būdu, mokytojai ar kiti specialistai turi netylėti, jeigu pastebi stipriai pasikeitusį vaiko elgesį, jeigu mokinys nedalyvauja nuotolinėse pamokose ar prie jų prisijungęs atrodo vangus, liūdnas ar yra pastebimų smurto žymių ant veido ar kitų kūno vietų.


Mokyklų ar kitų vaikams paslaugas teikiančių įstaigų vadovams rekomenduojama visus specialistus, dirbančius su vaikais, supažindinti su galimais smurto požymiais. Juos laiku pastebėjus ir atpažinus, bus galima greičiau padėti, jei vaikas patiria smurtą. Taip pat siūlytina parengti ir visus specialistus supažindinti su vidine tvarka, kaip elgtis smurto atvejais, kad kiekvienas specialistas žinotų, kaip elgtis ir kur kreiptis pagalbos. 


Kur pranešti apie smurtą?


Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Todėl sužinojus, kad vaikas patiria smurtą ar pastebėjus smurto požymius, būtina pranešti:

•   Policijai Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.

•   Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams (pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 15.45 val.).

Pranešus apie galimą smurtą įgaliotam teritoriniam skyriui, bus atliekamas vaiko situacijos vertinimas ir imamasi atitinkamų veiksmų, kad vaikas būtų apsaugotas. 

Kur ieškoti pagalbos, jei prieš Tave smurtauja ar naudoja fizines bausmes?

•   Pasakyk suaugusiems, kuriais tvirtai pasitiki.

•   Kreipkis į Policiją bet kuriuo paros metu telefono numeriu 112.

•   Kreipkis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 15.45 val.). 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis