Kaip parodė tyrimas, ankstyvojo skaitymo įpročiai per pastaruosius metus reikšmingai pagerėjo, jeigu lyginsime su 2015 m. atlikto tyrimo „Lietuvių skaitymo įpročiai“ rezultatais, kai į klausimą, kiek laiko per savaitę skiriate skaitymui, 73 proc. tėvų, auginančių 0–2 metų vaikus, atsakė, jog knygoms laiko neskiria. Šis tyrimas parodė, kad beveik kasdien savo 0–3 metų vaikui skaito šiek tiek daugiau nei pusė apklaustų tėvų (53 proc.), bent 3–4 kartus per savaitę skaito kiek daugiau nei penktadalis apklaustųjų (21 proc.), o 1–2 kartus per savaitę – 16 proc. Vis dėlto vis dar esama tėvų, kurie tai daro per retai arba niekada neskaito.

Kodėl neskaito savo vaikui, tėvai aiškina tuo, esą jis dar per mažas, nesupras. Dauguma jų ketina pradėti tai daryti, kai vaikui sukaks vieni metai. Tai rodo, kad tėvams trūksta žinių apie ankstyvąjį skaitymą – skaityti mažyliui specialistai rekomenduoja beveik nuo pat gimimo.

Dauguma respondentų atsakė, kad su vaiku skaito vakare (78 proc.). Tikėtina, kad skaitymas vaikui dažniausiai yra dienos rutinos dalis ir ritualas, padedantis pasiruošti poilsiui. Dažniausiai skaito mama – tai nurodė net 94 proc. apklausiamųjų. Kad skaito tėtis, atsakė tik kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.), taigi vis dar trūksta pokyčio šioje srityje. Moksliniai tyrimai rodo, kad tėčio dalyvavimas skaitant nė kiek ne mažiau svarbus nei mamos, be to, jis kitoks ir duoda kitokių naudų ankstyvajai vaiko raidai. Kai kurie respondentai nurodė, kad skaito ir kiti – sesės, broliai, seneliai ar auklė.

Vidutinis tėvų skaitymo su vaiku laikas – 20 min. Remiantis kitais ankstyvojo skaitymo tyrimais, tokia trukmė specialistų rekomenduotina kaip pakankama kokybiškam tarpsniui su tokio amžiaus vaiku ir knyga.

Tėvai įžvelgia daug ankstyvojo skaitymo privalumų, tačiau daugumą jų sieja su vaiko raida ir gebėjimų ugdymu. Taip pat akcentuojamas ryšio su vaiku formavimas bei vertybių ugdymas. Mažiausiai svarbūs tėvams atrodo dienos rutinos ir vaiko nuraminimo, paruošimo miegui motyvai, nors respondentų elgesys rodo, kad šie elementai taip pat yra reikšmingi.

Tėvai vardijo, kad renkantis knygas jiems svarbiausia – vaiko norai, jiems itin svarbu ir tai, kad knyga atitiktų būtent tokio amžiaus vaiko poreikius. Maždaug trečdalis respondentų (34 proc.) teigia, kad labai svarbi knygos estetinė išvaizda. Taip pat įtakos turi tai, ar knyga yra žinoma patiems tėvams, ar patiko vyresniems vaikams. Renkantis skaityti knygą mažiesiems tėvams beveik visiškai nesvarbu autoriaus žinomumas.

Tyrimas atskleidė gana reikšmingą problemą, kad labai didelė dalis tėvų (70 proc.) specialiai neieško jokios informacijos apie skaitymą ir jo naudas. Tiems, kurie tai daro, socialiniai tinklai yra vienas pagrindinių šaltinių (nurodė daugiau nei pusė apklaustųjų – 53 proc.), o juose kaip niekur kitur gausu ir prieštaringos, nepatikimos informacijos, tad atsirinkti tai, kas tiesa, gali būti labai sunku. Vis dėlto nemažai respondentų teigia, kad ieško informacijos ir specialiai vaikų literatūrai skirtuose interneto puslapiuose (38 proc.), bibliotekų interneto puslapiuose ar socialinių tinklų paskyrose (36 proc.) bei specialiai literatūrai skirtuose puslapiuose (32 proc.). Gana didelė dalis tėvų remiasi kitų tėvų (24 proc.), draugų, giminių, pažįstamų (27 proc.), kiek mažiau – specialistų (19 proc.) rekomendacijomis. Tyrimas taip pat parodė, kad tėvams beveik jokios įtakos neturi bukstagramerių rekomendacijos.

Iš viso apklausta 314 respondentų, atitinkančių nurodytą kriterijų – 107 vyrai ir 207 moterys. Apklausa vykdyta telefoninio interviu būdu. Daugiausia atsakiusiųjų priklauso 30–34 metų grupei (33 proc.), jie gyvena didmiestyje (43 proc.), augina 2 vaikus (46 proc.), turi universitetinį išsilavinimą (52 proc.).

Išsamiau susipažinti su tyrimu galima čia.