Gruodžio 17 dieną vykusiame psichikos sveikatos pakomitečio posėdyje prof. dr. Roma Jusienė ir prof. dr. Evaldas Kazlauskas pristatė savo pranešimus apie pandemijos žymę mūsų visuomenei. Nors pandemija dar nesibaigė, jau galime pamatyti pirmuosius pėdsakus, kuriuos karantinas ir nuotolinis ugdymas paliko ir šalies vaikams. Regėjimo sutrikimai, antsvoris ir net nutukimas, galvos skausmai, suprastėjusi miego kokybė, išsivystę valgymo sutrikimai – tai tik dalis neigiamų padarinių, kuriuos sukėlė mokymasis namuose.
Atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu beveik pusės vaikų emocinė būsena ir motyvacija mokytis pablogėjo, beveik trečdalio vaikų mokymosi rezultatai suprastėjo, taip pat buvo stebimi neigiami elgesio pokyčiai ir pakitę santykiai su tėvais. Prof. dr. R. Jusienė pastebi, kad profilaktinis vaikų ir paauglių tikrinimas arba nevyksta iš viso, arba vyksta atmestinai ir ragina daugiau investuoti į vaikų bei paauglių sveikatos tikrinimą, kad būtų galima išvengti skaudžių padarinių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
Tyrimo duomenys atskleidė ir reikšmingą vaikų fizinio aktyvumo vaidmenį miegui, fizinei ir psichinei sveikatai. Vaikai, nuotolinio mokymosi metu praleisdami prie ekranų vidutiniškai nuo 6 iki 8,5 val. ir nebūdami fiziškai aktyvūs, ne tik prasčiau miegojo, bet ir priaugo svorio. Per karantiną smarkiai išaugo vaikų nutukimas, o tai gali tiesiogiai veikti psichikos sveikatą.
Prof. dr. E. Kazlausko tyrimas parodė, kad pandemijos metu tarp paauglių (12–16 m.) 71 proc. padaugėjo psichosocialinių problemų, o jaunuolius (18–29 m.) dažniau aplankydavo suicidinės mintys (10 proc.). Jis ragina gerinti psichologinių paslaugų prieinamumą ir stiprinti specialistų kompetencijas, kad jie kuo geriau atlieptų pacientų poreikius, mat dabar 1000 vaikų tenka vos vienas psichologas.
Pateikti duomenys dar kartą įrodo gyvo bendravimo ir kontakto su kitais žmonėmis svarbą. Turiu pripažinti, kad kol kas dar trūksta greitai pasiekiamos ir kokybiškos vaikų ir paauglių psichiatrų pagalbos ir sveikatai palankaus elgesio skatinimo priemonių, tačiau Psichikos sveikatos pakomitečio išsikelti tikslai leidžia tikėtis, kad greitu metu tai kardinaliai pasikeis. Aš, kaip šio pakomitečio vadovas, dedu ir dėsiu visas pastangas, kad šalies jaunimas turėtų visas sąlygas gauti reikiamą profesionalią pagalbą laiku.
