Ekspertai: technologijos vaikystėje – ne pramoga, o kūrybiškumo lavinimas

Technologijos įtraukia vis jaunesnius vaikus, tačiau tėvai dažnai nerimauja, kad laikas prie išmaniojo įrenginio yra beprasmis. Vis tik ekspertai sako, kad vaikus nukreipus teisinga linkme naudos dar ir kaip yra, o augant IT sektoriui ir programuotojų poreikiui, per technologijų pažinimą vaikams galima atverti plačias galimybes. Ir tam gali padėti patys tėvai – net namuose. 


„Programavimas yra neišvengiama XXI amžiaus kompetencija. Visuomenė skaitmenizuojasi ir mes galime padėti savo vaikus paruošti šiam etapui. Programavimą arba jo pagrindus jau dabar turime laikyti kaip vieną iš kertinių kompetencijų šalia matematikos, fizikos, užsienio kalbų ar kitų žinių. Programavimas ugdo problemų sprendimo įgūdžius, kritinį mąstymą, bendradarbiavimą, komandinio darbo įgūdžius, kūrybiškumą – visa tai pravers ateityje, nepriklausomai, ar vėliau tie patys vaikai pasirinks dirbti technologijų srityje, ar karjerą tęs visai kitoje sferoje“, – sako Justina Valentukevičė, kompetencijų centro „Telia Global Services Lithuania“ skaitmeninių kanalų komandos vadovė.

 

Ekspertai sutaria, kad vaikams yra smalsu ir įdomu naudoti technologijas, be to, tai jiems yra patrauklus ir priimtinas būdas mokytis bei įsisavinti žinias, kartais to net nejaučiant.

 

„Nors iš šalies tai gali atrodyti kaip žaidimas, tačiau programavimas arba kūryba su technologijomis nėra tiesiog pramoga. Tai vizualių, interaktyvių technologijų pasitelkimas tam, kad tradicinius mokomuosius dalykus galėtume perteikti įtaigiau, vaikui pačiam konstruojant, galvojant, kuriant ir patiriant procesą. Taip daug geriau įsisavinamos žinios, lavinamas kūrybiškumas“ – sako Viltautė Žvirzdinaitė, tęstinės informatikos ir technologinės kūrybos programos pradinių klasių mokytojams „Vedliai“ vadovė Lietuvoje.

 

Pasak jos, tėvai su vaikais gali išbandyti net keletą nemokamų programų, kurios padės supažindinti su technologinės kūrybos bei programavimo pagrindais ir ikimokyklinio amžiaus vaikus. Su dauguma šių programų „Vedliuose“ mokosi dirbti ir pradinių klasių mokytojai, kad vėliau šiuos įgūdžius perteiktų pradinukams.

 

Jei norisi išbandyti visai nesudėtingą įrankį, dėmesio vertas „Quick Draw“ piešimo žaidimas. Jo metu reikia per tam tikrą laiką nupiešti nurodytą objektą – taip, kad jį atpažintų dirbtinis intelektas. Vietoje piešimo įgūdžių čia prireiks greitos reakcijos, loginio mąstymo ir anglų kalbos žodyno arba žinių.

 

Jei turite ikimokyklinio amžiaus vaikų ir norite supažindinti juos su kūrybiniu programavimu, pabandykite „Scratch Junior“. Tai nemokama programėlė, kuri padės mažiesiems kurti savo aplinkas bei nesudėtingus algoritmus (komandų sekas) net nemokant skaityti. Kuriant su šia programėle lavėja loginis mąstymas, mokomasi planuoti, susipažįstama su skaičiais. Ypač smagu įrašyti savo balsą ir juo „prakalbinti” veikėjus.

 

Su „CoSpaces“ išbandyti virtualios realybės modeliavimą gali jau pradinių klasių mokiniai. Iš jau parengtų 3D modelių – žmonių, augalų, gyvūnų – kuriami nauji pasauliai, simuliuojamos realios situacijos. Taip pat galima veikėjams priskirti naujas savybes, animacijas bei programavimo komandas.

 

Dar vienas įrankis mokyklinio amžiaus vaikams – „Tinkercad 3D“. Jis ypač pravers mėgstantiems inžinerinius iššūkius. Panaudojant geometrines figūras, jas matuojant ir derinant tarpusavyje, realius objektus galima perkelti į 3D aplinką ir kurti ne tik smagius, bet ir naudingus dalykus: raktų pakabukus, trūkstamas ar sugedusias įrenginių detales, pastatų modelius ir panašiai.

 

„Visada patariu tėvams ieškoti edukacinių programų. Ir nors kai kurie šių įrankių reikalauja tam tikro įsigilinimo ir tėvai turėtų skirti laiko jų pažinimui, galiausiai tai gali tapti labai smagiu ir vertingu laiku su vaikais. Svarbiausia – tėvams būti aktyviais savo vaikų mokymosi pagalbininkais, kantriai ir jautriai vesti vaikus per šį mokymosi procesą, kuris skatina ne tik kūrybiškumą, bet ir stiprina tokius gebėjimus, kaip sprendimų priėmimas, loginis ir kritinis mąstymas“, – pastebi programos „Vedliai“ vadovė.

 

Skaitmeninių technologijų sektoriaus asociacijos „Infobalt“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 14 tūkst. IT specialistų. Kasmet šis trūkumas didėja nuo 3 iki 4 tūkstančių. Lietuvoje kasmet parengiama apie tūkstantis informacinių technologijų srities absolventų.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis