Kas lemia tokį jaunimo požiūrį į sportą ir kokios priemonės gali pakeisti jų nuomonę?
Fizinis aktyvumas - veikla, kai energijos sunaudojama daugiau negu ramybės būsenoje. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad mokiniai turėtų kasdien mažiausiai 1 valandą nuo vidutinio iki didelio fizinio aktyvumo, dar papildomai mažiausiai 3 kartus per savaitę stiprintų raumenų ir kaulų sistemą. Didžioji dalis Lietuvos mokinių nepasiekia šių rekomendacijų, o tarptautiniame kontekste - esame vidutiniokai. Na, o fizinio aktyvumo nauda vaikams yra visapusiška: ji daro teigiamą poveikį įvairių ligų prevencijai, sveikatos vertinimui, jų kognityvinėms funkcijoms, padidina savivertę, kontroliuoja nerimo ir streso lygį, normalizuoja psichologinę būklę ir neabejotinai tai turi įtakos fizinio pajėgumo lygiui, - sako LSU Fizinio ir socialinio ugdymo katedros Prof. dr. Arūnas Emeljanovas.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai taip pasyviai užsiima fizine veikla yra ta, kad dažniausiai jie yra įpratę laiką leisti namuose ar kitose uždarose patalpose, kaip prekybos ar pramogų centrai. Taigi, natūraliai kyla klausimas, kodėl jie taip vengia fizinės veiklos?
Dėl to gali būti kaltas tėvų požiūris, kada šie nėra pakankamai aktyvūs ir vaikas nemato kitokio elgesio pavyzdžio. Kita problema – technologijos ir priklausomybė nuo jų. Šiandien vaikai didžiąją dalį laiko praleidžia prie kompiuterių, virtualus pasaulis pakeičia gyvo bendravimo poreikį ir ilgainiui jie net nebemoka bendrauti gyvai ir tai nekelia jokio džiaugsmo, - sako VšĮ ,,Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.
Didžiausia atsakomybė tėvams ir mokytojams?
Vis dėlto, didžiausią įtaką vaikui ir jo požiūriui į fizinį aktyvumą daro tėvai, mokytojai bei auklėtojai, kadangi tai yra būtent tie autoritetai, iš kurių jauname amžiuje labiausiai linkstama perimti elgesio modelius. Atvejais, kuomet vaikas net nuo mažų dienų nemato aktyvaus gyvenimo pavyzdžių, mažai tikėtina, kad vėliau jis norės ar išdrįs formuoti kitokį elgesio modelį, kuris išskirtų iš jį supančios aplinkos.
Profesorius A. Emeljanovas sako, kad atsakingais už mokinių fizinį aktyvumą, o tuo pačiu ir jų sveikatą yra ir turi būti ne tik šeima, mokykla, bet ir Valstybė, daugiau skiriant finansavimo įvairiems vaikų fizinio aktyvumo tyrimams, jų mokslinei analizei bei ilgalaikiams sveikos gyvensenos projektams inicijuojamiems ir įgyvendinamiems ugdymo įstaigose.
Kaip gerinti situaciją?
Fizinis aktyvumas vaikams be galo svarbus, kadangi ilgai sėdint ne tik prastėja laikysena, tačiau ir silpsta raumenys, ypač nugaros ir pilvo, - sako visuomenės sveikatos specialistė Laura Blaževičiūtė. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad šiandien iš dešimties net aštuoni vaikai skundžiasi gana rimtomis laikysenos ir sveikatos problemomis, kurios būtent ir atsiranda dėl pasyvaus gyvenimo būdo, o tendencija, jog jaunimas vis pasyviau žiūri į fizinį aktyvumą, mokyklose gana ryški, tačiau tam įtakos turi ir kūno kultūros pamokų pobūdis.
„Mokyklose per kūno kultūros pamokas mokiniai visuomet vertinami standartiškai ir įprasta tvarka, kuomet mokiniams svarbiausia atsiskaityti ir pasižymėti pliusą. Nors yra dalis mokinių, kurie šiose pamokose ir panašaus pobūdžio užklasinėje veikloje dalyvauja aktyviai, vis dėlto, didžioji dalis į tokias pamokas žiūri pasyviai ir jas lanko tik dėl būtinybės gauti įvertinimą.
Labai svarbu, kad vaikai įsitrauktų į įvairialypes fizines veiklas, tuo pačiu jiems pademonstruojant, kad fizinis aktyvumas gali būti ne vien populiarių sporto šakų propagavimas, bet ir kitokio pobūdžio – smagesni, išradingesni ir patrauklesni užsiėmimai.
Visgi, „Sveikatiados“ koordinatorė sako, kad džiaugiasi matydama, jog palaipsniui didėja ugdymo įstaigose vaikų aktyvumas, kuris pasireiškia ne tik skaičiais, bet ir grįžtamuoju ryšiu. Tai reiškia, jog pedagogai semiasi vis daugiau žinių, kurias perteikia ir vaikams, siūlydami vis naujas idėjas kūno kultūros pamokoms, siekdami sudominti mokinius ir fizinio aktyvumo užsiėmimus paversti patrauklesne veikla.
