Atviras Majos laiškas apie patirtą persileidimą

Šiomis dienomis daug kalbama apie motinystę. Mano manymu, tai viena plačiausių ir spalvingiausių temų. Pati pirmoji jos spalva – rožinė, kai nėštumo teste pasirodo dvi juostelės.

O aš šiandien noriu papasakoti apie visai kitą motinystės pusę, nuspalvintą pilkais ir juodais tonais – perinatalinę netektį arba kitaip tariant, persileidimą.

Noriu akcentuoti šį reiškinį kaip psichologinę traumą, kurią patiria moteris ir jos vyras. Savo istoriją, kurią netrukus papasakosiu, skiriu visoms moterims, kurios tai patyrė.

Buvau jau virš 25-erių, kai sutikau savo žmogų ir pradėjome kurti savo istoriją. Abiejų svajonė buvo šeima ir du vaikučiai. Atrodo, svajodami buvome kuklūs, tačiau gandrai pas mus neskubėjo. Metus laiko skraidė aplink, kol nėštumo teste pamačiau išsvajotas dvi rožines juosteles. Buvome labai laimingi, tačiau abu nujautėme kažką negero. Tik vienas kitam neprisipažinome. Tikėjau, kad nepaisant nuojautos, viskas bus gerai.

Nebuvo. Atvykusi eilinei apžiūrai, išgirdau gydytojos žodžius, kurie lyg peilis smigo į širdį: „Nematau širdies veiklos". Kitais žodžiais tariant, nėštumas nustojo vystytis. Tuo metu buvo jau 10 savaičių. Tiek laiko buvo mums duota pasidžiaugti laukimu.

Ne iš karto suvokiau, kas atsitiko. Nepamenu, kaip grįžau namo, kaip pasakiau vyrui. Žinau, tik kad verkėm abu, nes vėl turėjom tik vienas kitą. Bet tai buvo tik pradžia. Laukė kelionė į ligoninę, o ten nežinomybė. Dažnai būna taip, kad vaisius įsčiose būna žuvęs, bet persileidimas neprasideda.

Iki šiol esu dėkinga gydytojams už supratingumą ir užuojautą. Už atskirą palatą, kartu su tokio pat likimo draugėmis. Gerai pamenu, kad kartu buvo viena moteris, kuriai nutrūko tokio pat laiko nėštumas. Abi juokavome, kad esame stiprios, viską ištversime. Tačiau tai tebuvo apsauginė organizmo reakcija. Iš tiesų, abi tyliai inkštėme įsikniaubusios į pagalves, kentėdamos tiek fizinį, tiek begalinį dvasinį skausmą. Vis pagalvoju, apie ją ir tikiuosi, kad dabar ji jau glaudžia prie savęs vaikelį, o gal ir ne vieną.

Iki šiol esu dėkinga gydytojams už supratingumą ir užuojautą. Už atskirą palatą, kartu su tokio pat likimo draugėmis.MAJA
Man buvo suteikta medicininė pagalba, gavau patarimų kaip elgtis po persileidimo, kada vėl galiu bandyti pastoti. Aš galėjau nesidrovėdama skambinti gydytojai ir grįžusi namo, jei būtų kilę komplikacijų. Tačiau labiausiai reikėjo psichologinės pagalbos ir paramos. Moterys, kurios patiria perinatalinę netektį, yra paliekamos vienos su savo skausmu, labai giliu ir beprotišku. Mūsų šalyje, nėštumo patologijos skyriuose, nėra specialistų, kurie padėtų moterims tokiais atvejais, todėl pagalbos joms tenka ieškoti pačioms arba tyliai kentėti.

Šiandieną aš esu nuostabios penkerių metukų mergytės mama. Esu dėkinga likimui, kad ją turiu. Tikiuosi, kad man daugiau neteks išgyventi to siaubo, po kurio atsigavau sunkiai, savo jėgomis. Atsigavau per metus laiko, tačiau iki šiol kaupiasi ašaros. Niekada nepamiršiu šios patirties. Ji mane užaugino, padarė stipresne ir pažadino mano žmogiškumą.

Šiandien aš jau galiu patarti kitoms moterims, susidūrusioms su tokiu skausmu. Mielosios, jūs nesate vienos. Jūs nesate blogesnės už kitas. Jūs esate nuostabios ir vertos būti mamomis. Nekentėkite vienos tyliai kamputyje, pasidalinkite savo mintimis, skausmu, liūdesiu ir neviltimi. Paskatinkite netylėti ir savo vyrus. Jie taip pat tyliai kenčia, jie taip pat neteko savo vaiko.

Man buvo suteikta medicininė pagalba, gavau patarimų kaip elgtis po persileidimo, kada vėl galiu bandyti pastoti. Tačiau labiausiai reikėjo psichologinės pagalbos ir paramos.MAJA
Nusišluostykite ašaras ir suteikite sau galimybę būti išklausytoms ir suprastoms. Jau yra prieinama nemokama psichologinė pagalba visoje Lietuvoje. Krizinio nėštumo centro specialistai padės susigaudyti savyje ir atsitiesti.

Ir dar, aš puikiai suprantu, kad kai netenki savo vaikelio, ypač ilgai laukto ir planuoto, norisi kuo greičiau vėl pastoti. Nedarykite to. Pirmiausia leiskite sau ir vyrui, atsigauti psichologiškai ir fiziškai. Pagykite savo kūnu ir siela. Ir tada užpildysite tą tuštumą, kurią jaučiate savo įsčiose. Būtinai užpildysite. Tik šįkart motinystė jums suteiks kur kas daugiau spalvų.

Su meile, Maja.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis