Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Agnė Grigaliūnienė: pirmiausia turi patikti sau, tik po to savo vyrui ir vaikams

Mielosios mamos, moterys, kada paskutinį kartą galvojote apie tai, ko norite jūs, o ne ką jums reikia daryti? Apie tai, kad esate ne tik mama, bet ir moteris, graži, įdomi, savimi pasitikinti?

Dviejų vaikų mamą, komunikacijos agentūros OLIVE bendraturtę, „Children Vilnius City" žaislų parduotuvės vaikams įkūrėją Agnę Grigaliūnienę apie motinystės prioritetus, sportą ir karjerą kalbina treniruočių bei sveikos ir pozityvios gyvensenos programa pagimdžiusioms mamoms bei visoms moterims „FitMom".

Agne, kokia Jūs esate moteris, mama?

Moteris skirstau į ramesnes ir greitesnes. Ramesnės, mano manymu, yra tos, kurios mielai atsiduoda šeimai, vaikams, rūpinasi namų jaukumu ir gerove, atsisakiusios karjeros, ir visa kita palieka vyro rankose. Bet aš ne tokia. Matyt, savyje turiu tiek energijos, kad jos išlieti vien namuose neužtektų, todėl aš dar turiu darbą, karjerą, kitaip tariant, esu dirbanti mama.

Tiesą pasakius, aš visada skatinu moteris turėti savo užsiėmimų: jei tai ne konkretus darbas ar verslas, projektas, užtektų turėti bent jau savo sritį, kurioje moteris galėtų tobulėti.

Taip mąstau dėl kelių priežasčių: norisi, kad moterys būtų įdomios ne tik savo vaikams, bet ir vyrams, nes vėliau vaikai užauga, išeina ir moteris bei vyras lieka dviese, todėl turi būti įdomūs vienas kitam. O aš pati stengiuosi būti ne tik gera mama, žmona, bet ir tobulėti savo karjeros srityje.

Bet tikriausiai ir Jums pačiai teko nedirbti, kol laukėtės vaikelio ir po jo gimimo?

Tikrai taip, kai laukiausi Jonės Adelės nebedirbau du paskutiniuosius nėštumo mėnesius ir du mėnesius po gimdymo ir, tenka pripažinti, net ir turėdama nemenką iškalbą, drąsą, patirtį, pirmajai prezentacijai po tos ilgos pertraukos ruošiausi prieš veidrodį drebančiu balsu.

Manau, kad moterų noras atsiduoti vien tik namams su ateities perspektyva po ketverių ar daugiau metų grįžti į darbus kartais yra nebeįgyvendinamas, nes viskas taip greitai kinta, kad nė nepastebi, kaip esi nebereikalinga darbo rinkoje. Aš jokiu būdu nesakau, kad mano pavyzdys yra tobuliausias, juk nėra vienos taisyklės pagal kurią moteris turėtų gyventi, tiesiog aš linkėčiau būti bent šiek tiek savarankiškoms, nes kaip pasisuks gyvenimas niekada nežinai.

Kalbant apie pogimdyvinį laikotarpį, sakykite, ar pačiai teko laikytis dietų, save riboti? Kaip grįžote vėl į buvusias kūno formas?

Aš nuolat turiu save riboti, ypač maisto klausimu, nes visko, ką aš mėgstu man negalima (juokiasi). Aš kartais pasiskaitau komentarus interneto portaluose, tai visada sulaukiu priekaištų, kad neva esu per stambi. Taip aš esu iš tų moterų, kuri yra šiek tiek „didesnė" ir gal galėčiau būti šiek tiek „mažesnė", bet tai reikštų, jog turėčiau save dar labiau riboti, o šiandien man yra svarbiausia būti laimingai ir gerai nusiteikusiai.

Su antruoju nėštumu priaugau daugiau nei 25 kilogramus ir štai per metus su trupučiu aš atsisveikinau su 22 kilogramais ir dabar turiu dar vieną tikslą, grįžti tokias kūno formas ir svorį, kaip buvau per vestuves, taigi trūksta dar 5-6 kilogramų.

Žinote, visoje šitoje lieknų ir „kūdų“ moterų liaupsinimo chaose norėčiau pridurti tai, jog svarbiausia jaustis sveikai, laimingai ir energingai, o ne bandyti kažkam įtikti.

Ar sportas, jūsų manymu, yra svarbu?

Aš nuolat sportuoju. Turiu savo trenerį, kuriuo labai pasitikiu. Viskas vyksta lėtai, nėra staigių svorio pasikeitimų, o treniruotės, kurias aš darau, vadinasi daugiafunkcinės kryžminės, man jos tinka. Tinka ir tai, jog trunka 40 minučių, o man, žmogui skaičiuojančiam savo laiką, tai labai patogu. Daug judu ir darbo metu, nes jis labai kūrybinis ir tai nėra vien tik sėdėjimas prie kompiuterio. Tos moterys, kurios nuo ryto iki vakaro sėdi biure prie kompiuterio turėtų daugiau pagalvoti apie judėjimą, kad būtų sveikos ir žvalios, bei pasitikinčios savimi.

Kas paskatino jus užsiimti vaikiškais žaislais?

Jonės Adelės laukimas. Kai laukiausi, supratau, jog Vilniuje nėra vietos vaikams, kur būtų toks tikras jų pasaulis. Kiekviena žaislų parduotuvė yra tokia pati, kaip ir kita, kur žaislai sukrauti kaip eilinės prekės, kurias tiesiog vienaip ar kitaip supakuoja, o tada parduoda, tačiau aš negalėjau suvokti, kaip galima vaikui taip paprastai be fantazijos pasiūlyti žaislą, neleisti jo pačiupinėti, paliesti, pažaisti, dar būnant parduotuvėje.

Todėl ėmiau svarstyti kitokio pobūdžio parduotuvės modelį. Daugelį metų siūliau idėjas, komunikacijos žinias kitiems, tačiau labai norėjosi sukurti kažką apčiuopiamo, taip ir gimė šis projektas.

Tai yra ne tik žaislų parduotuvė, tai projektas, kurio pradinė idėja yra pasiūlyti gerą, įdomų žaislą, apie saugumą ar ekologiškumą aš jau net nebekalbu, nes tai privalo būti. Mes kuriam bendruomenę, kuri nori kokybiškiau auginti vaikus neapsiribojant vien žaislais.

Skatiname, kad tėvai dagiau laiko praleistų su vaikais. Taip gimė iniciatyva „Aštunta minutė", nes Lietuvos statistika, pasirodo, yra negailestinga, lietuviai iš visos Europos šalių bene mažiausiai praleidžia laiko su savo vaikais, aš kalbu apie kokybiško laiko praleidimo trukmę, kuri yra vos septynios minutės. Mes kviečiame visus tėvus kartu su vaikais dalyvauti įvairiose veiklose ne kažkur „akropoliuose", bet imtis užmirštų įdomių veiklų, kurias tikrai galima pasiūlyti savo vaikams taip praleidžiant su jais daugiau įdomaus ir kokybiško laiko.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?