Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Sandra: nedirbau tik dvi savaites iki gimdymo

Kaune gyvenanti stilistė, kirpėja ir prekinio ženklo „Virgo wedding dress" įkūrėja Sandra Paulauskaitė - Sabaliauskienė su vyru Roku pirmagimės Atėnės susilaukė vos prieš kelis mėnesius.

Aktyvi jauna moteris laiške redakcijai rašė, jog nedirbo tik dvi savaites iki gimdymo, o į darbus grįžo po dviejų savaičių susilaukusi dukters. „Darbą tenka derinti su vaiko auginimu ir tuo esu labai patenkinta", - sako moteris, kurią nusprendėme pakalbinti apie šeimos, karjeros ir motinystės suderinimą.

Sakoma, kad tapimas mama apverčia moters gyvenimą aukštyn kojom. Prieš du mėnesius jūs susilaukėte dukrytės, kaip ji pakeitė jūsų gyvenimą ir šeimos įpročius?

Kol nebuvo dukrytės, su vyru daug keliaudavome, buvome aktyvūs, visur eidavome. Atėnė mūsų gyvenimą pakeitė tuo, kad tenka daugiau būti namuose, juolab žiema ant nosies. Bet tai labai įdomi patirtis.

Kasmet rudenį su komanda dalyvauju parodose, kuriose pristatome vestuvines sukneles, bet tai reikalauja daug laiko ir darbo, tad gimus Atėnei, teks atidėti didesnius darbus ir apsiriboti fotosesija. Vaiko gimimas keičia mūsų gyvenimus, bet tai laikina ir šiuo metu labai malonu.

Dirbote beveik iki gimdymo, kodėl taip nusprendėte? Negi nesinorėjo kurį laiką pailsėti ir tiesiog nieko neveikti?

Aš esu kirpėja, dirbu šioje srityje dešimt metų, o prieš keturis metus su mama įkūrėme prekinį ženklą „Virgo wedding dress". Kadangi mano mama yra profesionali siuvėja, technologė, baigusi daug mokslų ir siuvanti turbūt daugiau negu dvidešimt metų, mano vyrui kilo nuosavo verslo mintis. Rokas pasiūlė pradėti dirbti sau ir taip atsirado mūsų su mama verslas. Jau ketverius metus su mama puošiame nuotakas. Taip, dirbau iki pat gimdymo, tiksliau, namie nusprendžiau pabūti tik dvi savaites iki gimdymo. Tačiau ir tada, būdama namuose, dirbau prie kompiuterio. Darbas man yra malonumas, o kadangi nėštumas buvo lengvas, tai buvo malonu laiką leisti darbe tarp žmonių. Be to, turėjau asistentę, kuri mano klientams plaudavo plaukus ir fenuodavo. Mano pareiga būdavo sumaišyti dažus pagal tam tikras formules ir nukirpti.

Savo apsisprendimą galiu paaiškinti ir valstybės požiūriu į smulkųjį verslą. Mes negalime nedirbti, tokia profesija. Kadangi iš valstybės negauname nei cento, tad tenka suktis. Jeigu išeičiau vaiko priežiūros atostogų, mūsų darbe grįžus po metų tektų viską pradėti iš naujo. Gaila, juk valstybei mokesčius tai mokame.

Sandra su mama, dizainerė Virginija. Nėštumui tąkart buvo 25 savaitės, o Sandra laiko apdovanojimą už Metų kirpėjo konkurse laimėtą antrą vietą kuriant nuotakos įvaizdį.
Asmeninio albumo nuotr.

Tarp kitko, dirbdama nėštumo metu patyriau daug pozityvių dalykų. Nuotakos, kurios ateina matuotis vestuvinių suknelių, būna apimtos pakilių emocijų. Kadangi jas aptarnavo besilaukianti moteris, kuri irgi spinduliuoja geromis emocijomis, tai emocijos buvo nuostabios, bendrauti buvo lengva.

Taip pat devintą ir dvidešimt septintą nėštumo savaitėmis teko keliauti, skristi lėktuvu, tai noriu pasakyti, kad svarbiausia nebijoti ir viską daryti su gera emocija.

Iki gimdymo dirbusi Sandra nesigaili - savijauta buvo puiki, o darbas dovanojo daug gerų emocijų.
Asmeninio albumo nuotr.

Kaip pavyko pats gimdymas ir kaip jautėtės po jo?

Atėjus gimdymo dienai, man buvo atlikta cezario operacija. Priežastis – mūsų Atėnė patogiai sėdėjo pilvuke ir nebuvo pasiruošusi gimti pati. Bet tikrai nesigailiu, turėjau nuostabią gydytoją, kuri mus prižiūrėjo viso nėštumo metu, o atėjus gimdymo terminui, atliko operaciją.

Į darbą grįžau po gimdymo praėjus dviem savaitėm. Planavau namuose pabūti mėnesį, bet paskambino klientė paklausti, kada grįšiu. „Dabar", - atsakiau jai.

Kai mama dirba, mažąją Atėnę prižiūri močiutė.
Asmeninio albumo nuotr.

Kas augina dukrytę, kol jūs dirbate ir kaip pavyksta atsiriboti nuo minčių apie tai darbe?

Aišku, žmonių reakcijos buvo visokios, kad taip anksti pradėjau dirbti, bet daugiau sulaukiau palaikymo. Laikai keičiasi, žmonėms tenka dirbti daug, ir dirbančios mamos jau nieko nebestebina. Kai reikia, Atėnę prižiūri mano mama, svetimam žmogui niekada nepatikėčiau savo vaiko. O dabar ir aš rami, ir vaikas saugiai prižiūrėtas.

Dirbu per savaitę dvi dienas, bet kokia tai atgaiva sielai, kada gali bent trumpam išbėgti iš namų. Na, mamos žino, ką turiu omenyje, ir tikrai mane supras. Taip pat močiutė mus su vyru karts nuo karto išleidžia pavakaroti. Savo vaiką myliu be proto, bet rutina labai užsuka, ir norint gerų santykių šeimoje, būtina ištrūkti atsipalaiduoti. Ačiū Dievui, kad mano mama visada šalia ir mus su vyru gali pavaduoti.

Būdama darbe visada galvoju apie dukrą, skambinu po kelis kartus, bet žinau, kad ji saugi.

Kai mes būname dviese su Atėne, važiuojame ir į masažus, ir į mankštas, labai noriu kuo daugiau su ją pramogauti, visur kartu eiti, važiuoti. Labai laukiu, kol ji paaugs, ir, tikiuosi, bus mano geriausia draugė, kaip ir aš esu su savo mama. Nuo pat pirmos minutės žinojau, kad turėsiu dukrą ir esu be galo laiminga.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?