Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Žindymo sukneles pradėjusi kurti Monika: kartais motinystė pažadina pačius keisčiausius norus

Pradinių klasių mokytojos diplomą turinti vilnietė Monika – metų ir keturių mėnesių dukrytės Sofijos mama. Būtent motinystė Moniką įkvėpė imtis naujos kūrybinės veiklos.

Susipažinkime, Monika.

Pagal specialybę esu pradinių klasių mokytoja, o šiuo metu mokausi dailės terapijos metodų. Esu savo darbo entuziastė, į Lietuvos edukologijos universitetą įstojau iš pašaukimo, mokyklą baigiau aukščiausiais balais. Bet... Gimus dukrytei mokytojauti nebegalėjau, kūrybos ir kitokios saviraiškos labai trūko, tad ėmiausi naujos veiklos!

Gerai prisimenu tą akimirką, kai pagalvojau, nejau taip ir gyvensiu: „laukas - namai, laukas - namai"? Esu toks žmogus, kuris nuolat kažko prigalvoja. Vaiko gimimas apvertė mudviejų su vyru gyvenimą. Iki tol gyvenome labai aktyviai. Be viso džiaugsmo, kurį atnešė vaikas, atrodė, kad esu iškritusi iš gyvenimo. Augindami dukrą laikėmės prieraišiosios tėvystės principų. Tai reikalavo ypatingo atsidavimo. Atrodė, kad esu tik mama. Norėjosi praplėsti savęs suvokimą, atrasti veiklą, kuri leistų visą dieną būnant kartu su vaiku padaryti kažką dar. Laiko tam buvo pakankamai, nes bent du kartus per dieną Sofija miegojo, dabar, tiesa, mažiau, bet sako, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji.

Kokios idėjos ėmėtės įgyvendinti?

Pati žindymo suknelių idėja atėjo labai natūraliai, kadangi man pačiai labai trūko rūbų, su kuriais būtų patogu žindyti. Dažnai eidavome „į žmones", tad reikėjo tokių rūbų, su kuriais neapsinuoginant ir, svarbiausia, greitai galima pamaitinti kūdikį. Tai buvo ypač aktualu pirmą pusmetį, kai dar neturėjau įgūdžių, o maitindavau dažnai.

Taigi, sugalvojau kelis suknelių modelius, paprašiau siuvėjos, kad juos pasiūtų ir po truputį pradėjome puošti kitas mamas.

Pavadinimas gimė taip pat labai organiškai, be pastangų. Tiesiog mano giminaitė buvo kaimelio pribuvėja. Tai, mano manymu, viena, prasmingiausių, šviesiausių profesijų. Jos vardas taip pat ypatingas - Cirilė (feisbuko puslapis CIRILĖ – čia), reiškiantis „kilni“.

Į savo veiklą žiūriu labai idėjiškai. Man atrodo labai prasminga puošti žindančias moteris. Tuo metu, kai pradėjome kurti, žindymo rūbų pasirinkimas buvo itin ribotas. O taip norėjosi gražių suknelių! Juk pats žindymas yra toks estetiškas, jautrus. Kiek garsių paveikslų, vaizduojančių žindymą, yra nutapyta.

Kita vertus, tai yra ir labai natūralus procesas, deja, vis dar yra žmonių, manančių, kad nevalia moteriai žindyti kavinėje ar bažnyčioje. Juk reikia eiti kažkur pasislėpti, pavyzdžiui, tualete. Man toks požiūris atrodo diskriminuojantis. Juk vaikui reikia valgyti! Tai natūralus ir neatidėliotinas jo poreikis, kodėl jis tai daryti turėtų tualete?

Dėl to patogūs ir diskretiški žindymo rūbai padeda moteriai jaustis ramiai, gražiai ir patogiai - nesimato nuogo kūno, kas galėtų kažkaip piktinti kai kuriuos žmones, o ir vaikelis pamaitintas.

Dainė photography nuotr.

Kokių atsiliepimų girdite apie tai, ką darote?

Moterys vienbalsiai sako, kad joms reikia mūsų rūbų. Dažnai išgirstu, frazę „Kur jūs buvote anksčiau, kai dar maitinau ir niekaip neradau tinkamų rūbų?". Labiausiai džiugina mamos, kurios vis grįžta – nusipirkusios vieną suknelę, po kelių mėnesių įsigyja kitą. Tada jaučiame, kad dirbame gerai ir esame reikalingi!

Plečiamės visų pirma siūlydami įvairesnius modelius. Kadangi vaikui augant pati žindau vis mažiau, norisi tokių suknelių, kurios neatrodo kaip žindymo, bet yra tam pritaikytos. Taip gimė modeliai su paslėptais užtrauktukais ir sagomis.

Taip pat norisi, kad dėvėti suknelę galima būtų ir tada, kai nebežindai. Dažnai mūsų pasiūti suknelę prašo nežindančios moterys. Atsižvelgdami į tai sukūrėme kelis modelius tinkančius tiek žindančioms, tiek nežindančioms.

Nepamiršome ir nėščiųjų. Turime modelį, pritaikytą besilaukiančiai ir žindančiai - universalus rūbas, su kuriuo moteris gražiai atrodys nėštumo metu ir patogiai žindys jau susilaukusi kūdikio. Be to, pavasario - vasaros kolekcijoje bus suknelių ir mergaitėms, tad įvairių švenčių metu mamos ir dukros galės pasipuošti vienodomis suknelėmis.

Kaip sekasi suderinti veiklą su motinyste?

Puikiai! Manau, kad vaikui reikia laimingos mamos. Žiūrėdamas į ją vaikas formuoja savęs supratimą. Jei mama dažnai yra nusiminusi, pikta, kūdikiui atrodo, kad jis yra to priežastis. Ir, priešingai, jei mama yra džiugi, entuziastinga, vaikas auga besidžiaugdamas savimi, turėdamas stiprią savivertę. Man rūpintis tik buitimi ir vaiku būtų sunku, jausčiausi išdžiūvusi.

Todėl susikuriu sau sąlygas daryti tai, kas mane įkvepia ir tuo pat metu didžiąją arba visą dienos dalį būti su dukra. Be abejo, tam reikia pagalbos - turiu nuostabų vyrą, tėvus, kurių dėka studijuoju, karts nuo karto vedu užsiėmimus mamoms ir vaikams... Kartais būna dienų, kai atrodo, kad visko per daug, bet tada suprantu, kad reikia sustoti ir pailsėti.

Dainė photography nuotr.

Ko palinkėtumėte mamoms, kurios neseniai tapo mamomis ir dabar skaito interviu su Jumis?

Visų pirma išgirsti save. Ko man norisi? Suvokti, kad už savo laimę esu atsakinga pati. Ne vyras ar kažkas kitas turi sudaryti tam sąlygas. O tu pati. Kai būsiu laiminga aš, kitų laimei daryti įtaką bus daug lengviau. Taip pat svarbu prašyti pagalbos ir ją priimti.

Kartais mamos jaučia įtampą, kad, neva augindamos vaiką turi daryti kažką dar. Nesąmonė. Svarbu suprasti, kad buvimas kartu su vaiku pats savaime yra didelis darbas, net jei kai kam taip neatrodo. Visgi, kartais motinystė pažadina pačius keisčiausius norus, impulsus, kurių anksčiau savyje nematėme.

Tad jei širdy kirba mintis imtis naujos ir visiškai nepažįstamos veiklos, klausyk širdies ir daryk. Viskas pasidaro darymo būdu! Drąsos!

Mums irgi sakė, kad Lietuvoje per siaura rinka ir nepavyks, bet, kai veiki todėl, kad matai prasmę, tikslą, negali nepavykti. Visada uždavus sau klausimą „Kas blogiausio gali atsitikti, jei pabandysiu?", dažniausiai taip pat pasidaro ramiau, juk nieko baisaus! Aišku, kad darėme, darome ir tikrai darysime klaidų, bet jos tik atveria naujas galimybes. Tik jei nepriimi visko asmeniškai ir pasimokai iš jų.

Dainė photography nuotr.

***

Norite tapti mūsų rubrikos KURIANTI MAMA viešnia? Užpildykite anketą:

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?