Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Populiaraus tinklaraščio autorė Donata: norite būti laimingi – gimdykite vaikus!

Portalo www.tavovaikas.lt rubrika KURIANTI MAMA praturtėjo dar viena pažintimi: kalbiname šmaikščiąją ir energingąją tinklaraštininkę Donatą, kurią motinystė įkvėpė imtis naujos veiklos.

Sveiki, skaitytojai, esu Donata. Mano profesija nėra romantiška. Esu visuomenės sveikatos specialistė ir dirbu su klinikiniais tyrimais (su baltu chalatu nereikia būti). Auginu sūnų Leoną, kuriam neseniai suėjo metukai. Tad atšventėme sūnaus pirmąjį gimtadienį ir mano metų mamišką patirtį. Tiesa, po kelių dienų šventėme ir vyro gimtadienį, tai juokėmės, kad dar liko Leono torto, tad užteko uždėti tik naują žvakutę ir sugalvoti norą.

Kartu su vyru Ernestu stengiamės kuo daugiau laiko praleisti su Leonu. Prisigalvojame visokių aktyvių veiklų: keliaujame, važinėjame dviračiais, einame į koncertus (Leonas jau išklausė net du klasikinės muzikos koncertus), į parodas, spektaklius (tiesa, jie dabar skirti Leonui,bet ir mes puikiai praleidžiame juose laiką).

Asmeninis archyvas

Abu su vyru esame kilę iš Žemaitijos, bet jau 6 metus gyvename Vilniuje, kuris mums patinka iki pat ląstelės atomų. Tiesa, su vežimėliu atradome visai kitokį Vilnių, mūsų sostinė tiesiog nuostabi!

Prieš tampant mama prisiklausiau visokių mitų, teorijų... Pavyzdžiui, kad jeigu kirpsiuosi plaukus būdama nėščia, tai nukirpsiu vaikui laimę ir visokios panašios nesąmonės. Bet vieną mitą mėgau ypač, kai su šeima žaisdavome UNO kortomis. Kai kuris iš šeimos narių padėdavo kortą, kuri reikšdavo, kad reikia pasiimti papildomas kortas, tai visad sakydavau: „utėlėm apeisi, jei nėščiajai negero linkėsi“. Aišku, tai irgi mitas! Niekas utėlių nepasigavo.

Nebuvau ta nėštukė, kuri lėkė į visus galimus seminarus, paskaitas. Atvirai sakant, nuėjau tik į dvi. Ne todėl, kad neturėjau laiko joms, bet tiesiog atsakingai rinkausi, kur eiti ir kas man įdomu.

Dirbau ir sportavau iki 35 nėštumo savaitės. Ir tik išėjusi gimdymo atostogų suvokiau, kad neturiu ką veikti. Tad kasdien vaikščiodavau po Vilniaus senamiestį. Turėjau dienos tikslą nueiti bent 10 km. Man puikiai sekėsi. Visi aplinkui sakė, kad geriau miegočiau ir daug, bet... Jūs man parodykite nėščią moterį, kuri paskutinį mėnesį galėtų miegoti? Tikrai neįmanoma, nes sunku ir nepatogu miegot. Tai taip ir pagimdžiau neprisimiegojusi.

Pirmosios motinystės patirtys

Prisipažinsiu, kad pirmą mėnesį po sūnaus gimimo viskas buvo labai nauja ir tarsi sulėtinta. Niekur nereikėjo skubėti, lėkti... Viskas sukosi aplink Leoną.

Pirmas mėnuo buvo toks tarsi susipažinimas su savo vaiku, su naujomis mamos pareigomis, savo kūnu ir pan. (Tiesa, turiu prisipažinti, kad man asmeniškai ofise dirbti daug lengviau nei būti mama).

Pirmas mėnuo labai greitai prabėgo, suvokiau, kad kažką reikia veikti. Neužteko tik važinėti po miestą su vaiku, gaminti valgyti, tvarkyti namus.

Pradėjau ieškoti savo vokiečių kalbos pamokų užrašų ir „sprachinti“. Išsitraukiau senas natas ir prisiminiau ilgai negrotus kūrinius. Grįžti dainuoti į chorą, deja, dar nepavyko, nes negaliu būti tokia savanaudė ir atimti iš vyro krepšinio (kaip tyčia sutampa dienos su choro repeticijomis). Bet jau žinau, kad rugsėjį vėl dainuosiu.

Tad po gimdymo man trūko ne laiko, o veiklos ir dar kartą veiklos! Atsiprašau, mamos, bet niekaip nesuprantu, kaip jums trūksta laiko? Man kuo daugiau veiklos, tuo daugiau padarau.

Aišku, būna dienų, kad nusivarau kaip darbinis arklys, bet tada taip gera ištiesti kojas (užmigdžius Leoną) ir pasidžiaugti, kad diena praėjo puikiai, kad tiek daug padariau.

Asmeninis archyvas

Galvoju, kad sunkumus mes patys susikuriame sau galvose. Mintys materializuojasi, tikrai tuo tikiu. Galvosite, kad nieko nespėjate, tai taip ir nieko nespėsite. Ir nebijokite palikti vaiko vyrui! Jie tikrai puikiai susitvarkys, o jūs galėsite bent porą valandų atsipalaiduoti pas manikiūrininkę. Ir tai tikrai nereikš, kad esate bloga mama, jog nebūnate su vaiku 24 val. per parą. Vaikui reikia laimingos mamos, o ne pajuodusiais paakiais, neišsimiegojusios, nepavalgiusios moters.

Asmeninis archyvas

Ponas Leonas

Vienoje grupėje susipažinau su mama Simona, tai su ja išeidavome pasivaikščioti, nes diena iš dienos kalbėti monologu tikrai vargina. Na, bet vis tiek man kažko trūko. Pradėjau vėl sportuoti, atsirado dar daugiau jėgų. Reikėjo dar kažko. Taip atsirado mano tinklaraštis "Ponas Leonas" (feisbuke - ČIA). Ponas, nes tikriausiai visi sutiks, kad vaikas yra kaip saulė, aplink kurią sukasi žemė, tai yra tėvai. Bet Leonas nebuvo tokia jau saulutė tuo momentu, kai kilo mintis rašyti tinklaraštį.

Asmeninis archyvas

Mat Leonui nuo pirmos dienos miegas buvo didelis priešas ir tą dieną labai vargau, kol užmigdžiau jį pietų miegui. Tuomet galvoje sukosi tik viena mintis: "Na, ir ponulis... Ir nešioju, ir vežioju, ir dainuoju, ir glostau, ir... nieko! Mane kas panešiotų dainuojant, tai iškart miegočiau". Po poros valandų vargo sėdau prie kompiuterio ir sukūriau tinklaraštį "Ponas Leonas" (tiesa, giminėje dar turim poną dėdę Vydą, matyt, tam tikroje kartoje atsiranda dar vienas ponas).

Tai tinklaraštis, kuris griauna MITUS apie motinystę/tėvystę. Kažkas klausė, kokią aš turiu kompetenciją griauti mitus, tai juokiausi iš to. Na, kokios gi reikia kompetencijos sugriauti mitą, kad su vaiku negalima keliauti. Arba patvirtinti seną tiesą, jog gimus vaikui supranti, kad mama tau norėjo tik gero. Ir dar daug kitų mitų.

Asmeninis archyvas

Savo tinklaraštyje neaiškinu kitoms mamoms, kaip auginti vaikus, skiepyti ar neskiepyti (aš savo vaiką paskiepijau, bet man tai nesuteikia jokios teisės žeminti kitos mamos, kuri turi kitokią nuomonę), ką duoti valgyti ir ko ne. Dalinuosi TIK savo patirtimi ir išgyvenimais su sarkazmu, kartais su juodo humoro elementais (tiesa, nebijau pasijuokti iš savęs). Kaip sakau, tai tinklaraštis tėvams (na, ir ne tik jiems), kurių gyvenimas ties fekalijų konsistencija ir spalva neužsibaigia (sarkazmas).

Tiesa, nuoširdžiai linkiu perskaityti S. Turner knygą "Motinystės atostogos" - pasikrausit ir pasijuoksit. Taip pat "Ponas Leonas" tempia kuriančias, įdomias ir aktyvias mamas į dienos šviesą ir jas pristato rubrikoje "ultra mama". Patikėkit manim, kiek Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje (bet lietuvaičių) yra puikių mamų, kurios įkvepia kitus! Aš žaviuosi kiekviena „Pono Leono“ pakalbinta „ultra mama“. Ir štai Ponas Leonas iš urvo pradėjo tempti ir "super tėčius" (aišku, su jais kiek sunkiau, mažiau tokių).

Tapus mama tikrai netapau visažinė, dietologė, medikė, pedagogė, psichologė, tad šiomis temomis net nedrįstu kalbėti savo "postuose". Šiomis temomis kalbėti „Ponas Leonas“ kviečiasi tik tų sričių specialistus! Tad apibendrinus metinę mamos patirtį galiu pasakyti, kad tai yra labai rimtas, atsakingas (nes augini žmogų), ugdantis kantrybę (mano kantrybė fontanais netryško), besąlygišką meilę suteikiantis darbas! Norite būti laimingi, tai gimdykite vaikus! Nuoširdžiai sakau, nes iki tol atrodė, kad vyras, kelionės, darbas teikia didelė laimę, bet...Leonas sugriovė šį mitą. Laimė gimsta!

Asmeninis archyvas

Visai nesitikėjau, kad taip greitai „Ponas Leonas“ surinks tokią nemažą auditoriją. Džiaugiuosi kiekvienu sekėju. Man patinka, kai kitos mamos ar tėčiai pasidalina savo mintimis, diskutuoja, džiaugiasi ir pagiria "ultra mamas" ir "super tėčius".

Man pačiai smagu,kad mamos parašo asmenines žinutes ir joms patinka mano rašymo stilius. Tad man didžiausias džiaugsmas parodyti jus, mamos ir tėčiai, pasidalinti savo patirtimi, kuri tikrai ne kaip cukraus vata ir bandyti sugriauti mitą, kad vienos mamos auginimo receptas netinka visiems pasaulio vaikams. O kas sunkiausia? Hmm... Šiuo metu – tai surasti super tėčių.

Asmeninis archyvas

Tinklaraščių konkurencija

Kokie kiti mamų tinklaraščiai patinka? Lengviau pasakyti, kas nepatinka. Nemėgstu, kai viskas yra sukurta ir išspausta, nes, na, tikrai kasdienybė nėra tokia graži kaip nuotraukose. Ir, žinoma, kur perspausta su reklama ir visi įrašai vien reklaminiai. Net labai neskanu! Tai kelių tinklaraščių nebeseku net...

Labai patinka tokie, kurie turi vieną kryptį ir nesimėto, tarkim, jeigu mama sugalvojo dalintis tik vaiko lavinamąja veikla, tai nuosekliai tą ir daro. Tai, pavyzdžiui, tinklaraštis „Ciao_Teo!“. Mama Ieva su savo stilingomis dvynukėmis ir dvynukais rašo taip pat puikų tinklaraštį „Two makes six“. Arba mamos Silvijos „Wink Me blog“ apie mažų mergaičių drabužių stilių. Oi, dar vienas naujas toks tinklaraštis „Mama keliauja su vaikais/travel with kids“, tai šaunuolės dvi mamos, nes rašo tik apie keliones ne tik po užsienį, bet ir po Lietuvą, nerasit ten įrašo, kuris nebūtų susijęs su kelionėmis. Dar „Labas, Lukai“ - labai patinka feisbuko įrašai su stilingomis mamomis arba nėštukėmis. Seku nemažai užsienietiškų, pvz., „On my kids plate“ apie maistą vaikams, „Baby Kind und Meer“, „Four little creatures“ ir kt.

Grįžimas į darbus

Vienu žodžiu, sekasi viskas puikiai. Aišku, dabar galite sakyti, kad viskas kvepia kepintu cukrumi. Na, bet tikrai! Taip, pirmą dieną, kai išėjau į darbą, buvo toks kirminukas viduje, kuris graužė ir kėlė nerimą dėl vaiko, bet jis liko su tėčiu!

Labiau man, kaip mamai, sunkiau buvo nematyti vaiko taip ilgai, kaip buvau įpratusi matyti visus metus. Aišku, namų kampai kiek apleisti ir ne tiek prižiūrėti, bet vaikas pamaitintas, aprengtas ir nupraustas. Kai nori, tai viską galima suderinti.

Asmeninis archyvas

Mano rytas prasideda labai anksti, nes esu tikriausias vyturys. Einant į darbą parašau kažką tinklaraščiui. Tuomet dirbu, dirbu. Pietauju ir vėl parašau. Vėl dirbu, dirbu ir labai dirbu, tada einu namo. Einant namo, jei nesidžiaugiu aplink matomais vaizdais, rašau feisbuke postą „Ponui Leonui“. O nuoširdžiai sakant, tai buvimui mama niekas netrukdo, nes tapus mama ir būsi mama iki pat gyvenimo galo.

Kiekviena mama pasirenka, kokia mama būti. Aš esu tokia mama, kuri viską suderina ir "multitaskina". Ir tikrai žinau, kad tokių mamų yra labai daug, jos į darbus grįžta net ne po metų vaiko priežiūros atostogų, o po pusės ir anksčiau (ir jos tikrai nėra blogos mamos, jos lygiai taip pat labai myli savo vaikus!)

Linkėjimas kitoms mamoms

Neužsidaryti tarp keturių sienų. Vaikas nėra stabdis! Raskite laiko tik sau (tai yra, išeiti bent į kirpyklą), raskite laiko išeiti į pasimatymą su vyru. Nebijokite su vaiku išmėginti naujų veiklų (aš, pavyzdžiui, pradėjau bėgioti su miegančiu vežime vaiku arba vyras jojo kupranugariu su vaiku nešyklėje) arba tęsti prieš tai buvusias veiklas.

Asmeninis archyvas

Linkiu netapti visų profesijų profesore. Pasitikėkite medikais, psichologais, pedagogais ir kitais specialistais taip, kaip jumis pasitiki jūsų bendradarbiai/klientai/pacientai/mokiniai ir pan.

Daug šypsotis. Tikrai žinau,kad bus daug bemiegių naktų, dantų augimo stadijų ar pilvo diegliukų, augimo šuolių, nugaros skausmų. Viską ištversit, nes tiesiog nebus, kur pabėgti (juokauju).

Išnaudokite senelius. Aš labai džiaugiuosi savo tėvais, kurie leidžia man su vyru pamiegoti ilgiau arba išsimiegoti, leidžia pavalgyti neskubant, leidžia kažkur išeiti be vaiko. Tiesiog akivaizdžiai matau, kaip jie dabar gyvena tik dėl anūko Leono ir ką tik gimusios anūkės Ievos!

Asmeninis archyvas

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?