A. Kaluginas: šią klaidą daro dauguma vaikų turinčių moterų

Kai šeimoje atsiranda naujas gyventojas, tėvų gyvenimas dažnai keičiasi, mat prie mažo žmogaus reikia derinti savo norus ir poreikius. Tačiau kad ir kaip vaikas būtų svarbus, poros intymus gyvenimas dėl to neturėtų nukentėti. Šįkart apie tai, kokias klaidas daro mamos.

Psichologas Andrius Kaluginas įsitikinęs: „Nesiekite būti tobula mamyte, siekite būti pakankamai gera mama. Tai bus gerai ir jūsų vaikui, ir vyrui, ir jums pačiai."


Kaip rasti laiko seksui, kai namuose mažas vaikas?


Tai rimta bėda, su kuria dažnai susiduriu konsultuodamas savo pacientus. Plačiau žiūrint, bėda yra kaip surasti laiko ir vietą. Mažas vaikas visada yra šalia – arba vienoje lovoje, tame pačiame arba gretimame kambaryje ir pan. Manau, rasti laiko kūniškos meilės malonumams nėra labai sunku, o štai susiorganizuoti tinkamą vietą jau sunkiau, bet įmanoma. Reikia tiesiog susiorganizuoti taip, kad tuo metu vaiką kas nors prižiūrėtų – seneliai, draugai, auklės ir pan.

Kai pora lieka viena, automatiškai skiria laiko sau. Tada jau lieka norų ir potraukių klausimas. O potraukis turėtų būti. Jeigu darome prielaidą, kad noras, poreikis ir potraukis yra, laiko ir vietą visada galima surasti. Tačiau yra kita problema, jau psichologinė. Dažnai perdėtai rūpestinga mama negeba atsiriboti nuo vaiko ir jaučiasi absoliučiai blogai palikdama jį bent minutei bet kam, kad ir artimiausiam žmogui. Perdėtas rūpestis, baimė ir nerimas dėl vaiko, nepasitikėjimas kitais žmonėmis – mama, seserimi ar kuo kitu trukdo rasti laiko ir vietą seksui.


Labai dažnai būna, kad vyrai, kurių fiziologinis poreikis paprastai būna didesnis, sako savo antrajai pusei: „Paliekame vaiką mamai, tarkim, dviem-trim valandoms ir darom ką nors." Vyrui tai atrodo labai paprasta – rasti laiko ir vietą. Moteriai – anaiptol. Jai atrodo, kad tik ji vienintelė žino savo vaiko poreikius, sakykime, maitinimo ar migdymo. Tik ji viena geba suprasti vaiko neverbalinę kalbą. Neduokdie, vaikas kažkaip ne taip kostels ar dirstels, o tas kitas, svetimas, nesupras tos paslaptingos kalbos ir nežinos, ką daryti. Tai jau psichologinė moters bėda, kuri gali būti pagrįsta realia problema (pvz., vaiko liga), bet dažniausiai ji logiškai nepaaiškinama.


Moteris turėtų žinoti, kad toks elgesys – absoliutus aukojimasis dėl vaiko prie nieko gera nepriveda. Labai dažnai moteris dėl tokio perdėto rūpesčio vaiku tiesiog atsisako sekso. Psichologiniu požiūriu jai vaikas tampa „pasaulio bamba".


Esant tokiai situacijai vyras pasąmoningai įvertina, kad moters meilės hierarchijoje jis yra jau nebe pirmas, o antras. Matote, vyrai nemano, kad moteris nepatraukli ar nebemyli jo, jie suvokia, kad, gimus kūdikiui, jau nebėra svarbiausi jos gyvenime. Dažniausiai kaip tik dėl to vyras veda moterį, kad būtų jai svarbiausias.


Tuomet jie skiria vienas kitam daug laiko, mylisi ir vyras sako: „Čia yra mano moteris." Kodėl? Moteriai vyras tampa visa ko ašis – ne mama, ne darbas, o vyras. Vyro pirmenybė ir yra tvirtų santykių pagrindas, todėl dabar, atsiradus vaikui, tas vyro pagrindas susvyruoja, byra kaip kortų namelis.


Moteris jam tarsi sako: „Aš negaliu mylėtis, nes negaliu palikti vaiko." Vyras jaučiasi nuskriaustas ir atstumtas, mažų mažiausiai antras. Vaikas užima vyro vietą. Retais atvejais vyrai susitaiko su tokia padėtimi, tačiau labai dažnai ima ieškoti moters, kuriai jis vėl bus svarbiausias. Paprasčiau tariant, susiranda meilužę.


Tuomet moteris skundžiasi, oi, koks blogas mano vyras, susirado kitą. Bet iš dalies juk tu pati ir kalta, nes nepaisai elementarių vyro psichologinių mechanizmų. Juk vyras dažniausiai pats siūlo sprendimą, kaip ir minėjau, nors trumpam palikti vaiką kažkam ir atsiduoti tik vienas kitam, bet moteris to nepaiso. Jeigu tai bus tendencinga, moteris nuolat atsisakys lytinių santykių, rezultatas gali būti – vyras susiras meilužę.


Ką daryti mamai, kuri negali palikti vaiko su kitu žmogumi? Ar tai jau psichologinė bėda?


Reikėtų suvokti, kodėl ji taip daro, suprasti priežastis. Žinoma, gali būti ir objektyvių priežasčių, tarkime, sunki vaiko liga. Tuomet moteris turi pasakyti apie tai vyrui, kad ji renkasi aukotis dėl vaiko.


Paprastai vyrai tai supranta ir geba aukotis lygiai taip pat. Bet jei mes kalbame apie įprastas sąlygas, kai vaikas sveikas, o moteris vis atsisako mylėtis, tuomet vyras išties negali suvokti, kodėl taip yra. Mano patarimas – reikėtų kreiptis į psichologą ir išmokti atsikratyti to perdėto rūpinimosi vaiku tam, kad išsaugotumėte šeimą. Verta paskaityti psichologinės literatūros, įsigilinti į save. Atsakykite sau, ar nesate ta, kuri nepagrįstai, perdėtai rūpinasi savo vaiku, aukodama vyro poreikius.


Kaip to siekti? Pamėginkite iš pradžių vos keletui valandų pabūti kartu su tuo kitu žmogumi, kuriam ketinate patikėti vaiko priežiūrą, drauge su vaiku. Įsitikinkite, kad ir tas žmogus sugeba prižiūrėti vaiką. Eidama tuo keliu mažais žingsneliais grįšite į tą būseną, kai ir vyras, ir vaikas – abu jūsų gyvenime taps svarbiausi. Na, o jei vis tiek nerimaujate, visada žinokite, kad šiais laikais susisiekti su vaiką prižiūrinčiu asmeniu labai paprasta – laikykite telefoną įjungtą.


Galbūt tai trukdo atsipalaiduoti?


Įjungtas telefonas? Galbūt, bet tai „mažų vaikų" išlygos, turite su tuo susitaikyti, nieko nepadarysi. Žinoma, būtų idealu, jeigu pora galėtų skirti dvi valandas tiktai sau, bet dažnai itin nerimaujančios mamytės to padaryti negali. Iš pradžių užteks, kad jau sugebėsite išmokti dalytis vaiko priežiūra su kažkuo kitu. Tai jau būtų pirmas žingsnis santykių tvirtinimo link. Toks poelgis bus laikomas signalu vyrui: „Brangusis, tu man lygiai toks pat svarbus kaip ir mūsų kūdikis."


To nereikia sakyti, būtų tik tušti žodžiai, tai reikia įrodyti darbais. Pasitaiko, konsultuoju vyrą, nustumtą kūdikio į antrą vietą, pykstantį ir nesugebantį suprasti, kodėl, jis, tarkime, susirado meilužę. Lyg ir tebemyli žmoną, jausmai niekur nedingę, ji vis dar patraukli, o jis vaikšto pas kitą moterį.


Trūksta sekso? Taip ir to trūksta, tačiau svarbiausia priežastis – jis jaučiasi nustumtas nuo savo pirmos vietos laiptelio. Kai išaiškini tokį paprastą dalyką, vyrui viskas stoja į savo vietas, moteriai, beje, – irgi. Tik moteris gali padaryti taip, kad vyras jaustųsi puikiai, o ir ji pati iš to gautų ženklių dividendų, juk moteris gudri. Taip, vyras protingas, bet moteris dar gali būti ir gudri, tokia jau psichologija. Vyrai labiau linkę į narcisizmą, jų ego didesnis, moteris puikiai tai gali išnaudoti savo, maža to, tvirtos šeimos tikslams.


Pasitaiko ir kitas nukrypimas, kai moteris sąmoningai dangstosi vaiku tam, kad išvengtų sekso. Savo nenorą mylėtis ji tarsi pateisina tuo, kad jai reikia rūpintis vaiku. Tarkime, vyras jos klausia: „Tu manęs nenori?" Ji atsako: „Na, ką tu, brangusis, žinoma, kad noriu, juk aš tave myliu, bet juk žinai, kaip aš pavargtu besirūpindama mūsų vaiku." Palikti kam nors vaiką? Niekada, tik aš žinau, kaip jį prižiūrėti ir t.t. Ir toliau veikiama pagal tą patį algoritmą, kaip ir daro tikrai nerimaujančios mamos. Einant tuo keliu katastrofa neišvengiama.


Kartais mamas gąsdina tai, kad vaikas gali prabusti ar užklupti juos per seksą. Gal žinote kokį sprendimą, kaip sumažinti šią baimę?


Nemanau, kad tokia baimė blokuotų seksualinius poreikius, jeigu tai nesusiję su jau minėtu perdėtu rūpinimusi vaiku. Tačiau tai gali blokuti orgazminę funkciją, paprasčiau tariant, pasiekti orgazmą bus sunkoka. Moteris pajusti aukščiausią sekso palaimos tašką – orgazmą gali tik fiziologiškai ir psichologiškai atsipalaidavusi. Nerimas, kad vaikas gali prabusti, netrukdo sueičiai, t.y. vyras jaučia erekciją, o moteris lubrikaciją, mylėtis jie nori ir gali. Jeigu moteris ir iki gimdymo retai arba niekada nejausdavo orgazmo, tai nieko tokio, kad taip mylėsis ir gimus vaikui, jeigu tai, aišku, ją tenkina.


Tačiau jei dėl to nerimo orgazmas vis nepasiekiamas, o iki tol nekildavo jokių bėdų, tai jau negerai, moteris gali iš viso prarasti orgazminę funkciją. Ieškokite išeičių. Gal geriau rečiau, bet visiškai atsipalaidavus ir atidavus vaiką kažkam prižiūrėti. Tai labai asmeniška. Moterys dažnai yra linkusios iš visko daryti katastrofą.Na, atsibus vaikas, na, pamatys, ar tai bus katastrofa? Žinoma, geriau, kad taip nenutiktų, tačiau tai nėra tokie dalykai, kurie yra katastrofiškai baisūs. Dažnai mamos per daug linkusios sutirštinti spalvas. Reikia būti pasiruošusiems ir tokiems nenumatytiems atvejams, žinokite, kaip paaiškinsite vaikui pagal jo amžių ir raidą, jeigu jau taip nutiktų. Jeigu vaikas miega, reikia išguiti iš savęs tą katastrofizavimą, antra vertus, jeigu vaikas atsibus, tai jau įvyks pasaulio pabaiga? Tikrai ne, atsipalaiduokite ir turėkite planą B pagal vaiko amžių.


Jeigu vaikas visai mažas – aiškintis neprireiks, užteks duoti žaisliuką, jei didesnis – galima paaiškinti, kad taip mama ir tėtis žaidžia, svarbu tik nedaryti iš to katastrofos, o turėti planą, ką tokiu atveju sakysite vaikui. Planas B leis jums atsipalaiduoti.


O jeigu poros seksas nebūna tylus?


Toks seksas – ekspresyvus garsais, judėjimu yra kokybiškas, bet tokiu atveju jau būtina pasirūpinti, kad vaikas to nei pamatytų, nei išgirstų. Juk iki maždaug aštuonerių metų vaikai nei bučinių, nei glamonių, nei apsikabinimų su seksu nesieja. Vaikai gali tai suprasti kaip smurtą. Išgirdęs dejones, sklindančias iš tėvų miegamojo, koks penkiametis tikrai gali pamanyti, kad tėvai vienas kitą skriaudžia. Mama dejuoja, vaikas supranta, kad jai skauda, ji serga. Todėl nuo tokių vaizdų ir garsų vaikai turi būti apsaugoti. Kaip tik todėl svarbu tėvams rasti vietą ir laiko savo malonumams, kurie sutvirtina šeimą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis