Kaip gebėjimas žindyti susijęs su paveldimumu?

Tenka girdėti nuomonių, kad žindymo sėkmė yra "paveldima" ir priklauso nuo to, kaip sekėsi žindyti šeimos moterims. Ką apie tai mano gydytojas Kazimieras Vitkauskas, knygos "Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė" autorius?

"Palyginkime: pavyzdžiui, jeigu kažkurio žmogaus A giminėje niekas nemokėjo plaukti (nes to paprasčiausiai nedarė ir net nebandė) – ar tai reiškia, kad žmogus A paveldėjo negalėjimą plaukti? Ne! Ir ne tik jo, bet ir jų visų, ir jūsų ir mano genuose įrašytas būtent galėjimas plaukti. Kaip ir gebėjimas vaikščioti, važiuoti dviračiu ir kalbėti keliomis kalbomis. Tereikia tą gebėjimą pritaikyti – per noro paskatintą mokymąsi ir galimybių išnaudojimą. Tas pats ir su kiekvienos(!) moters genuose įrašytu gebėjimu žindyti", - sako gydytojas K. Vitkauskas.


Anot jo, jeigu pirmą vaiką mamai sekėsi sklandžiai žindyti, ji gali pasikliauti šia patirtimi: "Įprastai žindyti (kaip ir gimdyti ir kt.) antrąjį ir vėliau gimstančius vaikus būna lengviau. Lygindama jau turimą patirtį su vėliau įgytomis teorinėmis žiniomis, mama gali įvertinti, kas buvo gerai, ką reikėtų daryti kitaip ir nebekartoti klaidų".


Svarbiausias patarimas moterims, laukiančioms vaikelio ir norinčioms žindyti - džiaugtis kiekviena to laukimo diena. Esant galimybėms, kasdien pabūti gamtoje (pasivaikščioti, gal ir pasportuoti). Ruoštis: pasmalsauti, „ko laukti, kai laukiesi“, pastudijuoti būsimojo „motinystės darbo“ teoriją ir praktiką, taip pat pasidomėti žindymo mokslu. Taigi tikriausiai verta ir paskaitų išgirsti, ir knygą šia tema paskaityti. Juk žindymas prasidės tuoj pat pagimdžius!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis