„Dar labai svarbu, kad vaikelis galėtų stebėti suaugusiojo veidą, mimiką, lūpų ir liežuvio judesius. Taigi vaiko ištarti pirmieji žodžiai paprastai būna sudaryti čiauškant ir mėgdžiojant garsus. Dažniausiai tai daiktavardžiai: „mama“, „lėlė“, „tete“ ir kt.“- sako darželio „Mažųjų akademija“ logopedė-logoterapeutė Meda Bugenytė.
Anot jos, prieš pradėdami sieti žodžius į sakinius, vaikai (~ 21 mėn.) žino maždaug 200 žodžių. Aktyviausiai kalba vystosi nuo 18 iki 24 mėn. - tuomet kalboje įvyksta sprogimas.
„Šiuo metu berniukai ir mergaitės pradeda vartoti įvardžius „aš“, „tu“, „mano“. Žodžiai jungiami į paprastus sakinukus, tarkim, „mama, ateik“ arba „čia au“. Gali pasakyti žodį ir kartu rodyti tai įvardijantį gestą. Pavyzdžiui, norėdamas valgyti mažiukas gali prašytis „niam niam“ ir pirštuku besti į burną. Tokio amžiaus smalsučiai mėgsta klausti: „Kas čia?“ Šiuo amžiaus tarpsniu vaikai it papūgėlės labai mėgsta mėgdžioti žodžius tėveliams iš paskos, taip pat yra linkę kartoti kirčiuotą skiemenį.
Iki dvejų metukų vaikučiai dažniausiai taria nesudėtingus vienskiemenius ar dviskiemenius žodžius su atvirais skiemenimis: „pu-pa“, „de-du“, „lo-va“ ir pan. Nieko bloga, jei žodį pavadina vienu skiemeniu, sakykim, „ba“ yra „batas“. Kartais žodžio gale praleidžia priebalsius arba, atvirkščiai, prideda nereikalingų priebalsių. Gudročiai pirmuosius žodžius taria su tam tikra intonacija ir vienas atitinkamai ištartas žodis gali reikšti visą mintį. Maža to, tas vienas skiemuo „ba“ mažyliui gali reikšti daug daiktų – ir batą, ir tėtį ir dar ką nors.
Didžiąją dalį žodžių sudaro artimoje aplinkoje esančių daiktų pavadinimai. Jeigu žodyje pasitaiko sunkesnių garsų junginių, vaikas juos neretai praleidžia, sukeičia vietomis. Taip „sninga“ tampa „snia“ ir pan. Dvejų metukų pypliukai jau mokosi tarti trijų skiemenų žodelius. Antrieji gyvenimo metai yra patys svarbiausi kalbai vystytis, o sėkmė priklauso nuo to, ar vaikas turės pokalbių draugą ir ar gaus pakankamai stimuliacijos iš aplinkos“, - sako logopedė M. Bugenytė.
