Raida: kada vaikas pradeda vaikščioti ir ką svarbu stebėti?

Specialistai tvirtina, kad labai svarbu nepradėti kažko daryti anksčiau laiko, mat per anksti statomų vaikučių raumenų tonusas gali padidėti, o tai gali pristabdyti raidą, taip pat gali nespėti susiformuoti atramos aparatas iki vaikutis turėtų pradėti eiti.



Nuosekli raida štai tokia:


- paprastai kūdikis išmoksta atsistoti 8–9 mėnesį;

- atsirėmęs pastovi 9–10 mėnesį, panašiu metu išmoksta ir eiti remdamasis į baldus.

- kūdikis pastovėti be atramos ir žengti tiesiai prilaikomas už rankučių sugeba maždaug 10-tą mėnesį.

- 12 mėnesių mažylis jau geba eiti prilaikomas už rankyčių arba ir savarankiškai, t. y. be atramos.


Kiekvieno vaiko raida yra individuali. Vienas prilaikomas žingsniuoja jau dešimties mėnesių, kitas – dvylikos, bet jų abiejų raida yra normali. Sunerimti reikėtų, jeigu vaikas netelpa į pusantrų metukų rėmus, t. y. būdamas pusantrų dar neina savarankiškai.  


Kokie turėtų būti tie pirmieji žingsniai, į ką atkreipti dėmesį?


Pirmuosius žingsnelius vaikučiai žengia „plačia atrama“, t. y. išsižergę, toli viena nuo kitos statydami kojeles, eina nelabai stabiliai, nenulaiko pusiausvyros – parpuola, pinasi kojytės, ir tai yra visiškai normalu. Galima pastebėti, kad net kojyčių per keliukus neištiesia, eina tarsi „iš klubų“ – bet tokia ir yra pradžių pradžia.


Vėliau darydamas mostą jau „įjungs“ ir klubą, pradės lenkti kojas per keliukus, po truputį siaurins atramą, artins kojytes vieną prie kitos. Kuo platesnė atrama, tuo lengviau išlaikyti pusiausvyrą, todėl siauresnę kojyčių atramą pasirinks tada, kai jau gerai išlaikys kūno pusiausvyrą. 


Kai vaikutis jau kurį laiką vaikšto, reikėtų atkreipti dėmesį į pėdutes. Jeigu jas stipriai suka į išorę arba vidų, reikėtų pasitarti su specialistais. Į specialistus reikėtų kreiptis ir tada, jeigu praėjo du mėnesiai nuo dienos, kai kūdikis pradėjo eiti, bet jam vis dar pinasi kojytės, jis vis dar nuolat parpuola.


Gana dažnas reiškinys, kai vaikučiai pradeda eiti pasistiebę, pirštų galiukais. Kartais taip nutinka dėl to, kad kaip tik pirštų galiukais įprato eiti laikydamiesi baldų. Kartais dėl to, kad pradėjo žingsniuoti vaikštynėje. Jeigu tokia eisena trunka ilgiau nei du mėnesius nuo savarankiško vaikščiojimo pradžios, reikia ieškoti priežasčių ir pagalbos.  Kai kurį laiką jau vaikšto pats, svarbu atkreipti dėmesį, ar žingsniai nėra asimetriški, ar vaikutis nešlubčioja.


Tėvai sunerimsta ir dėl plokščių pėdų. Tačiau visų vaikų iki trejų metų pėdutėse yra daug riebalinio audinio, todėl jos minkštos ir plokščios. Jeigu labai neramu, galima jau dabar pradėti stimuliuoti pėdutes: masažuoti, raginti vaikutį eiti įvairiais paviršiais ir pan. 


Svarbu: kūdikį vedžiokite laikydami ne už pažastų, o šiek tiek žemiau. Rankas laikyti reikėtų ne virš galvos, nes padidėja panirimo tikimybė, o žemiau pečių linijos. Dar gerai yra laikyti vaikutį už liemens ar klubų. Svarbu nevedžioti per prievartą, nevilkti vaikelio stačio, jeigu jo kūnelis einant dar neišsilaiko vertikalia padėtimi. 



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis