Kaip sumažinti alergijos riziką kūdikiams?

Alergija maisto produktams dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams. Taip yra dėl to, kad jų virškinimo sistema ir imuninė sistema nėra išsivysčiusios. Yra žinoma atvejų, kai būtina atkreipti dėmesį į padidėjusią maisto alergijos riziką ir siekti ją sumažinti. Kaip rodo tyrimai, nors dauguma vaikų ir išauga alergiją, pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais ir metais tėvai turi pritaikyti mitybą savo alergiškam mažyliui arba, esant alergijos rizikai, taip pat atidžiai sekti pasireiškiančius požymius, poveikį ir jos vystymąsi. 

Alergijos rizika ir jos tikimybė


Virškinimo sutrikimai, pasireiškiantys kaip maisto atpylimas, viduriavimas, stiprūs diegliai, yra viena iš pagrindinių ankstyvojo gyvenimo etapų problemų. Šie požymiai būdingi apie 60 proc. kūdikių. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais apsilankymai pas gydytoją beveik 50 proc. atvejų yra susiję su alergija.


Alergija maisto produktams labai dažnai paveldima iš tėvų. Yra atvejų, kai nė vienam iš alergišką mažylį turinčių tėvų nebuvo pasireiškę alergijos požymių, vis dėlto dažniau vienas ar abu tėvai turi kurią nors iš jos formų.


Padidėjusią alergijos riziką maisto produktams turi vaikai, kurių vienas iš tėvų arba brolių ar seserų yra alergiškas (tai gali būti įvairūs požymiai ir priežastys).


Jei abu tėvai yra alergiški, tikėtina, kad alergijos rizika vaikui sieks net 40–60 proc. Jei vienas iš šeimos narių yra alergiškas, rizika, kad alergiją turės ir kūdikis, padidėja 20–40 proc.


Alergijos rizika padidėja, jei kūdikis gimsta po cezario pjūvio, jeigu pirmaisiais gyvenimo metais gėrė antibiotikų arba šeima gyvena užterštoje aplinkoje (pavyzdžiui, kuris nors iš artimųjų rūko).


Cezario pjūvio operacija alergijos riziką didina 30 proc.

• Antibiotikų vartojimas padvigubina riziką susirgti astma.

• Užterštoje aplinkoje dusulio rizika padidėja iki 20 proc.


Palaipsniui pirmaisiais gyvenimo mėnesiais mažylio virškinimo sistemoje apsigyvena reikiamos bakterijos, kurios teigiamai veikia virškinimo sistemą, taip pat imuninę sistemą. Po cezario pjūvio naujagimis patenka į kitokią aplinką negu tuo atveju, kai gimdymas vyksta natūraliai, todėl kūdikio, gimusio, atlikus cezario pjūvį, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais gali būti kitokia žarnyno mikroflora. Žarnyno mikrofloros pakitimai tyrimuose yra siejami su alergijos vystymusi, todėl svarbu, kad kuo greičiau kūdikio virškinimo sistemoje formuotųsi naudinga mikroflora.


Taip pat antibiotikų vartojimas keičia žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, todėl alergijos rizika yra siejama su antibiotikų vartojimu.


Alergijai maisto produktams (taip pat kitų tipų alergijoms) įtaką daro:

• Genetiniai veiksniai.

• Aplinkoje esantys alergenai.

• Išoriniai faktoriai, tokie kaip tabako dūmai, oro užterštumas ir infekcijos.


Motinos pienas – geriausias maistas kūdikiui, todėl rekomenduojama mažylį žindyti pirmuosius 4 mėnesius, papildomai nemaitinant jo kitokiu maistu ir neduodant jokių kitų gėrimų. Nuo 4 mėnesių amžiaus į kūdikio mitybą patariama įtraukti papildomų maisto produktų. Tyrimai taip pat rodo, kad alergijų maisto produktams atvejų gali sumažėti, į vaiko mitybą įtraukiant papildomų produktų nuo 4 iki 6 mėnesių.


Tuo atveju, jei nėra galimybių žindyti, kūdikiui būtina parinkti tinkamą mišinuką. Renkantis pieno mišinį, svarbu įvertinti, ar mažylis neturi padidėjusios alergijos rizikos, nes tokiu atveju, tinkamai pasirinkus pieno mišinį, sumažėja galimybė vystytis alergijai. Šiuo atveju svarbu išsirinkti mišinį, į kurio sudėtį įeina specialiai apdoroti baltymai, t. y. iš dalies hidrolizuoti, su smulkiau skaldytais baltymais. Šie smulkiai suskaldyti baltymai mažiau provokuoja organizmo alergijos formavimąsi ir organizme skatina apsaugos susidarymą (toleranciją).


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis