Tiesa apie sauskelnes: taip, tai plastikas, bet Lietuvoje jis – ne antrinė žaliava, o teršalai

Yra šalių, kuriose panaudotos sauskelnės vertinamos kaip perdirbti tinkama žaliava. Vis dėlto Baltijos šalyse, įskaitant ir Lietuvą, jos turi du kelius – į sąvartynus arba į licencijuotus deginimo įrenginius, kuriuose iš jų išgaunama energija, o ne plastiko žaliava. Todėl, jei metame panaudotas sauskelnes ar higieninius paketus į rūšiuotoms atliekoms ar pakuočių atliekoms skirtus konteinerius, pastaruosius tik užteršiame ir išauginame atliekų tvarkymui skirtas išlaidas.

Teoriškai perdirbti galėtume, praktiškai – nepasiruošę 

 

Kai kurie vartotojai panaudotas sauskelnes ar higieninius paketus identifikuoja kaip plastiką ir išmeta tai į antrinėms žaliavoms ar plastiko pakuotėms skirtus konteinerius – arba būtent ten norėtų šias atliekas išmesti. Tačiau tiesa yra ta, kad mūsų šalyje šios atliekos bent jau kol kas negali būti vertinamos kaip antrinė žaliava.

 

„Gyventojai, manantys, kad sauskelnės yra iš plastiko, yra teisūs. Tai iš tikrųjų yra plastiko gaminiai. Iš tiesų jie gali būti perdirbami, bet mūsų plastiko tvarkymo sistema nėra pritaikyta juos paruošti taip, kad galėtume perdirbti. Jei savo sistemoje surinktume sauskelnes atskirai, tai galėtume pritaikyti ir perdirbimo technologiją. Bet kuriai plastiko atliekų rūšiai gali būti paruoštas jai perdirbti tinkamas sprendimas“, – aiškina polietileno pakuotes perdirbančios įmonės UAB ECSO direktorius Vladas Venskutonis.

 

Jo teigimu, šiuo metu sauskelnės ar higieniniai paketai nei Lietuvoje, nei kitose Baltijos šalyse nėra perdirbami, nors tokia perdirbimo veikla vyksta šalyse, kuriuose yra centralizuoti plastiko atliekų rūšiavimo centrai, kaip pavyzdžiui, Švedijoje – joje yra visa infrastruktūra, įgalinanti išrūšiuoti visą plastiko atliekų srautą. Sauskelnės šiame sraute vertinamos kaip polipropileno ar polipropileno ir PET pluošto mišinio atliekos. Tuo tarpu mūsų šalyje panaudotos sauskelnės patenka į sąvartynus arba licencijuotus deginimo įrenginius.

 

Pasak V. Venskutonio, jeigu Lietuva, Švedija, Belgija ar Anglija, turėtų atskiras talpas panaudotoms sauskelnėms ir panašiems gaminiams surinkti, tai tikėtina, kad rinkoje rastųsi ir perdirbimo sprendimai. Įdiegus papildomą technologiją, šias atliekas galėtų perdirbti ir ECSO ar kita plastiko atliekų perdirbimo įmonė.

 

„Lietuvoje daugiausia problemų kelia išskaidyta atliekų surinkimo sistema ir atliekų nuosavybė – vienur atliekų savininkės yra pakuotes tvarkančios organizacijos, kitur – atliekų vežėjai, o vieningo sistemos surinkimo bei rūšiavimo standarto, kaip kad yra Švedijoje, Belgijoje, Anglijoje“, – pastebi ECSO vadovas.

 

Mesime į pakuočių atliekų konteinerį – skriausime gamtą ir save

 

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistės Eglės Razbadauskaitės teigimu, metant sauskelnes į antrinėms žaliavoms skirtus konteinerius, problemų tik padaugėja, o atliekų tvarkymo išlaidos išauga.

 

„Jei šias atliekas mesime į pakuočių atliekoms skirtą konteinerį, tai jis visų pirma greičiau užsipildys atliekomis, kurios užterš konteinerio turinį. Surinktos atliekos bus vežamos į rūšiavimo įrenginį, o rūšiuojant netinkamas atliekas ne tik pabrangs rūšiavimas, bet ir išrūšiuotos pakuočių atliekos praras savo kaip antrinių žaliavų vertę. Galutiniame variante sauskelnės po ilgo ir brangaus kelio pateks į sąvartyną“, – aiškina PTO atstovė.

 

Ji taip pat pabrėžia, kad metant sauskelnes ar higieninius paketus į pakuočių atliekų konteinerius padaroma įvairiapusė žala.

 

„Visų pirma žala daroma pačiam gyventojui –  per produktų kainas. Juk visas pakuočių tvarkymo išlaidas turi padengti gamintojas. Tad jeigu gamintoją atstovaujančiai organizacijai užkrausime didesnę atliekų tvarkymo naštą, versime jį tvarkyti ne tik pakuočių atliekas, šias išlaidas gamintojas privalės subalansuoti didindamas produkcijos kainas. Antra, jeigu sauskelnes atsidurs pakuočių atliekų konteineryje, po rūšiavimo jos, kaip netinkamos atliekos, bus vežamos tiesiai į sąvartynus – didės atliekų kiekiai, bus daroma žala gamtai“, – atkreipia dėmesį E. Razbadauskaitė.

 

Pasak jos, kur kas geresnė ir visiems naudingesnė išeitis mūsų šalyje būtų, jeigu panaudotos sauskelnės būtų metamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius: toks šių atliekų kelias būtų draugiškesnis gamtai – jos po rūšiavimo mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose būtų vežamos į atliekų deginimo gamyklas.

 

Trečdalį konteinerio sudaro netinkamos atliekos

 

PTO atstovė taip pat kviečia gyventojus atsakingiau rūšiuoti pakuotes, atkreipiant dėmesį, kokia tvarka jų savivaldybėje surenkamos antrinės žaliavos bei pasistengiant suprasti, kad neatsakingas rūšiavimas nėra naudingas niekam.

 

Patikrinimai šalies savivaldybėse atskleidžia, kad, nors rūšiavimo mastai auga, tačiau neretai net trečdalis ar daugiau pakuotėms skirtų konteinerių turinio užpildomas netinkamomis atliekomis. Iš komunalinio ir komercinio polietileno pakuočių atliekų srautų žaliavas perdirbti gaunančiai UAB ECSO irgi prireikia papildomai rūšiuoti atliekas. Dažniausiai aptinkamos priemaišos – kitų rūšių plastiko atliekos, tekstilė, popierius, akmenys, medienos atliekos: visa tai tampa papildomu personalo rūpesčiu bei išaugina bendrovės veiklos išlaidas. 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis