Kreivas kakliukas (kreivakaklystė)

Konsultuoja kūdikių ir vaikų kineziterapeutė Roma Pilkienė, feisbuke „Kineziterapeutė Jūsų vaikui“.

Aš visada sakau, jog geriau būti pavadintai įkyria ar net superglobėjiška mama, nei vėliau gailėtis, laiku negavus atsakymo. Taigi, jei matote, kad jūsų mažylio galvytės forma skiriasi nuo kitų bendraamžių, jei vaikeliukas nuolat laiko pasukęs galvytę „į mylimą pusę“, ieškokime atsakymo, ieškokime priežasties, nes kuo anksčiau bus pastebėti tam tikri netaisyklingumai, kuo greičiau bus imamasi veiksmų, tuo greičiau užmiršite, kad dėl šito teko kadaise nerimauti.

 

Kaip atpažinti?


Kreivakaklystė – tai bet kokia netaisyklingai fiksuota kaklo padėtis. Stebėdami naujagimį ar kūdikį, įtarti kreivakaklystę galime, jei galva palenkta į sutrumpėjusio raumens pusę, o smakriukas, veidas ir žvilgsnis pasukti į kitą pusę. Jei raumuo pažeistas stipriau, jums bus sunku savo rankomis pakreipti vaiko galvą į abi puses vienodu kampu, vaikas gali jausti skausmą, nemalonius pojūčius tokio veiksmo metu, tad, natūralu, apsiverks, stengsis priešintis.

           

Kreivakaklystė būna dviejų tipų – įgimta, dar vadinama raumenine, kai netaisyklinga kaklo padėtis formuojasi dar esant mamos pilvelyje arba dėl gimdymo metu patirtos traumos, kaklo patempimo, ir įgyta, kurią sukelia neurologinės ligos, uždegiminiai procesai. Esant įgimtai kreivakaklystei, galva būna nuo gimimo palenkta į kurį nors šoną, ausis palinkusi link peties, neretai galima apčiuopti skausmingą sukietėjimą. Nesvarbu, kokio tipo kreivakaklystė, ją reikia kaip įmanoma greičiau koreguoti, mat trumpėdamas kaklo raumuo ateityje gali lemti stuburo iškrypimus, skoliozę ir kitas griaučių ir raumenų sistemos problemas.

 

Patikrinkite patys


Nustatant kreivakaklystę, svarbiausia ištirti kaklo judesius – galvytė sukama ir lenkiama pasyviai tiek į kairę, tiek į dešinę puses. Būtina stabilizuoti kūdikio krūtinę, o kita ranka atlikti galvos judesius:

• Galvytė sukama taip, kad smakriuku būtų pasiekiamas petys – galvos pasukimas į šoną.

• Galvytė lenkiama į šoną – kai ausimi pasiekiamas petys.

• Jei pastebimas galvos sukamojo raumens įsitempimas, abu judesiai į kurią nors pusę vaikui yra riboti.

           

Dar gydytojams būtina nustatyti, ar yra veido, kaukolės asimetrija, įvertinti akių, ausų, apatinio žandikaulio ir lūpų padėtį. O tėveliai pirmiausia gali ištestuoti savo vaikeliuką patys – išrenkite savo mažylį nuogai ir pasiguldykite prieš save ant pilvelio. Stebėkite jo kaklo linkius: ar abi pusės vienodos, ar vienoje pusėje kaklo raukšlių nėra daugiau nei kitoje? Kokia galvytės padėtis, ar tiesiai ją laiko, ar labiau šonu? Ar ausytės vienoje linijoje? Ar stuburiukas tiesus? Ar pastebite kūnelį labiau įsipatoginus lanku, o ne tiesioje padėtyje? O gal nereikia net nurengti, aiškiai pastebite ribotus kaklo judesius?

 

Netikroji kreivakaklystė


Neretai pasitaiko ir netikroji kreivakaklystė – kūdikis būna pasukęs galvą į šoną ir palenkęs ausytę link peties, dar būna, kad vaikutis daugiau linkęs žiūrėti tik į vieną pusę. Sukietėjimų nėra, rankomis paėmus ar stipriau sudominus mažylį, jis sukioja galvytę į abi puses vienodai. Pasitaiko ir taip, tačiau profilaktinės mankštos bus labai naudingos, kad neišsivystytų tikroji kreivakaklystė, kuri jau būtų vadinama įgyta. Pasikonsultuokite su prižiūrinčiu gydytoju ar vaikų kineziterapeutu. Jus pamokys visokių gudrybių – kaip nešioti, migdyti, maitinti, žaisti. Apgausite truputį vaiką žaisdami ir abi galvytės pusės bus vienodai mėgstamos vaikeliuko.

 

PATARIMAI TĖVELIAMS


Miegas. Jei kūdikio lovytė prieinama tik iš vienos pusės, o gal šviesa sklinda tik iš vienos pusės, kiekvieno miego metu keiskite galvytės padėtį – vieną kartą guldykite sau iš dešinės, kitą kartą jau iš kairės pusės. Viso kūnelio pasukimas vieną miegą į vieną pusę, kitą – į kitą pusę netinka, nes įmigęs mažylis pasisuks galvą, kur jam įdomu ir patogu, todėl čia svarbu būtent galvūgalio pakeitimas.


Maitinimas. Jei maitinate iš buteliuko, tai pastebėsite, kad dažniausiai jums patogu mažylį laikyti vis ant tos pačios rankos, o kita laikote buteliuką. Būtinai keiskite rankas ir vaiko galvos padėtį maitinant.


Nešiojimas. Mes, mamos, turime sau patogias kūno padėtis, įprastą stovėjimą ir pan. Nesunkiai pastebėsite, jog dažniausiai nešiojate ant kurios nors vienos rankos. Jei tėvai dešiniarankiai, didžiausia tikimybė, kad nešios ant kairės, kad dešine dar kažką galėtų nuveikti, vadinasi, kūdikis visu kūnu ar tik galva suksis tik į dešinę pusę. Būtinai kaitaliokite savo kūno padėtis ir nešiokite vaikus įvairiai ir atsukus į abi puses pakaitomis.

 

Nešiojimo padėtys


Jei nutiko taip, kad pastebite kurios nors vienos vaiko galvos pusės didesnį aktyvumą nei kitos, vaikas laiko galvą ilgiau pakreipęs labiau į vieną pusę, rekomenduojamos šios nešiojimo padėtys:


1 Kūdikio galva dedama ant to jūsų dilbio, į kurią pusę ji pasukta, t. y. jei kūdikis linkęs sukti galvą ir žiūrėti į kairę pusę, tai kūdikio galva dedama ant kairės jūsų rankos, veidu į pasaulį, kad vaikui jaustųsi būtent tos pusės kaklo raumenukų tempimas.


2 Suvyniokite pleduką, rankš­luostį ar raskite tinkamą pagalvę, ją pakiškite po galva virš pečių juostos, kad ant pagalvės būtų tik galva, ir paguldykite mažylį ant to šono, į kurią pusę suka galvą. Jei suka į dešinę pusę, tai ant dešinės ir guldote, kad žiūrėtų ir suktų galvą labiau į dešinę pusę. Kad nenusiridentų atgal, aš visada „įmontuoju“ vaikeliuką tarp pledukų iš nugarytės ir pilvelio.

 

 Nepavėluokite


Visų gydytojų sutartinai pabrėžiama, kad kuo greičiau bus imtasi priemonių, tuo greičiau bus pasiektas norimas rezultatas bei išvengiama rimtesnių komplikacijų. Kuo greičiau pradėsite lankyti mankštas pas specialistą, tuo greičiau jus visko išmokys ir galėsite daug nuveikti patys savarankiškai. Svarbiausia, kad galvytė būtų taisyklingoje padėtyje ir kartu su kūneliu atsistatytų į vidurio liniją. Pamokys jus, kaip galima fiksuoti įvairiomis pagalvėlėmis ar grikių lukštų maišeliais.

           

Pasitaiko, kad tėvai kreipiasi jau vėluodami ir matydami aiškius pakitimus. Yra ne vienas atvejis, kai vien mankštų, tempimų, matėsi, jog nepakaks. Tokiais atvejais gydytojai ortopedai papildomai skiria specialias minkštas apykakles. Čia irgi nereiktų savivaliauti, nes nei nakties, nei dienos miego metu jos nuimti negalima, vaikutis turi prie jos įprasti (skiriama kiekvienam individualiai nuo gimimo iki metų), mat būtent miego ir visiško atsipalaidavimo metu netaisyklinga padėtis grįžta. Jei ir tokios priemonės neduoda rezultatų ir po metų su apykakle išlieka raumeninės kreivakaklystės požymių, prireikia operacijos. Paprastai operuojami jau sulaukę metų ar vyresni vaikučiai, kai chirurginiu būdu išlaisvinamas kaklo sukamasis raumuo. Deja, procesas užtrunka, nes po operacijos vėl viską tenka praeiti iš naujo – vėl mankštos, tempimai, vėl kurį laiką galvytė fiksuojama su įtvaru, kol pasiekiama taisyklinga galvos padėtis.

 

Pagalvė mažyliui


Visi ortopedai vieningi dėl pagalvės poreikio „TIK sulaukus dvejų metų amžiaus“. Tad, jei jums atrodo, kad blogai miegate be pagalvės, tai ši mintis visiškai netinka jūsų mažyliui, mat įvairios pagalvės dvejų nesulaukusiems mažyliams labiau skiriamos kaip fiksacinės, kad nepasuktų galvos, kur nereikia, o ne dėl patogumo ar vaiko gerovės.

 

Regos sutrikimai


Dar vienas svarbus momentas, nuo kurio gali išsivystyti kreivakaklystė, – regos sutrikimai, ypač žvairumas. Jei laiku to nepastebi nei medikai, nei tėvai, vaikas pradeda kreivai laikyti galvą, todėl būtina ne tik diagnozuoti kreivakaklystę, bet ir surasti jos priežastį, kad pirmiausia būtų eliminuota ši ir tik tada pradėtas sėkmingas gydymas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis