Konsultuoja Marius Lasinskas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktorantas, tėtis, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius.
Priklauso nuo požiūrio
Apie vaistažolinius augalus galiu nesustodamas pasakoti tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Su didžiaisiais savo žiniomis dalijuosi paskaitose, su mažaisiais – susitikimuose ir specialiai jiems parašytoje knygoje „Vaikai vaistažolių pasaulyje“.
Augalai į mus labai panašūs: turi kojas – šaknis, stuburą – kamieną, rankas – šakas, galvą – viršūnę. Todėl, nuėjus į mišką ar vaistažolių pievą, pasijunti taip, tarsi būtum gerų draugų būryje: kiaulpienė – geltonplaukė mergaitė, gaurometis – drąsus berniukas, ąžuolas – senasis išminčius, raudonėlis – skrandžio draugas, mėta – nimfa, melisa – bitė ir kiti linksmi draugai.
Vaistažolių poveikis žmogui labai priklauso nuo požiūrio į augalą: tiems, kurie sako, kad jie neveikia, iš tiesų ir neveiks, o tiems, kuriems vaistažolės yra nuostabūs draugai ir pagalbininkai, visada padės tiek, kiek tik galės.
Vaistažolių poveikis dar priklauso ir nuo jų surinkimo vietos (augalai mėgsta švarą ir tylą), nuo laiko (tam tikrą valandą ir tam tikroje Mėnulio fazėje), taip pat priklauso nuo to, kuris renka (geriau, kad tai būtų aukštos dvasinės kultūros žmogus), ir nuo to, kuris naudos šias žoleles. Žmogaus kūno sudėjimas (konstitucija), mitybos būdas, fizinis aktyvumas, kuriame septynmetyje esate (amžius), sąmoningumo lygmuo – viskas turi įtakos vaistažolių poveikiui žmogui.
Todėl tam tikrų ligų gydymui geriausiai augalus parenka šios srities specialistai (vaistininkai, vaistažolininkai, gydytojai), o jūs patys puikiai galite užsiimti sveikatos profilaktika ir lengvų negalavimų šalinimu vaistažolėmis.
Trys žolininko taisyklės
Pirmoji taisyklė. Žoliauti reikia eiti tinkamai pasiruošus ir nusiteikus
Nuo senų senovės mūsų seneliai ir proseneliai labai gerbė augalus, todėl, prieš eidami jų rinkti, tinkamai pasirengdavo: iš vakaro pasiruošdavo švarius, šviesios spalvos drabužius, kuriuos kruopščiai išsilygindavo ir pasikabindavo. Vasaros metu dažniausiai tai būdavo lininiai drabužiai, kurie buvo patogūs ir su jais buvo nekaršta.
Ryte atsikėlę su niekuo nekalbėdavo, pasimelsdavo, pagrodavo mėgstamu senoviniu instrumentu (kanklėmis ar kitokiu) ar padainuodavo, kad susikauptų ir nereikalingas mintis iš galvos išvytų, nes žinojo, kad, einant rinkti vaistažolių, mintys turi būti šviesios, o nuotaika puiki. Jei esi blogos nuotaikos – geriau neik tą dieną žoliauti, nes surinksi ne maistą, ne vaistą, o nuodą. Tai žinodami, niekada neidavo susipykę ar suirzę.
Eidavo po vieną ar keliese, tačiau be reikalo nekalbėdavo, tik tai, kas būtina, vienas kitam į ausį pašnibždėdavo. Jeigu ką nors sutikdavo pakely, tai akis tik nuleisdavo, kad neišsiblaškytų ir savo kilnaus tikslo nepamirštų. Kartais eidami dainuodavo senas dainas ar sutartines, grodavo.
Kiekvienas žolininkas turėdavo su savimi pintą krepšį, žirkles ir baltos drobelės žolelėms uždengti nuo tiesioginių saulės spindulių bei „užmigdyti“. Padėkojęs augalėliui, jį nuskindavo, užmigdydavo, suvyniojęs į baltą drobulę, tada jau parnešdavo namo ir tinkamai pasirūpindavo. Vasaros metu vartodavo šviežių augalų, o žiemai pasirūpindavo atsargų – juos sudžiovindavo.
Augalus laikydavo žmonių draugais, todėl ką tik nuskintų augalų niekada nepildavo verdančiu vandeniu. Pirmiausia pildavo kūno temperatūros (iki 42 °C) vandeniu ir laikydavo uždarame inde (kartais ir valandą, ir ilgiau), tada palaimindavo, paprašydavo žolelių pagalbos ir gerdavo neskubėdami su trupučiu medaus. Tas pačias žoleles užpildavo keletą kartų – žinojo, kad iš augalų galima paprašyti veikliųjų medžiagų tris kartus. Niekada po pirmo užpylimo neišmesdavo žolelių į šiukšlių dėžę. Pirmiausia – ten ne vieta žolelėms, o antra – jas galima kelis kartus vartoti. Paskui tirščius galima sukramtyti arba nunešti į kompostą.
Antroji taisyklė. Padėkojimas ir gero darbo atlikimas
Atėjęs prie žolelių pievos ar miško, žoliautojas nusilenkdavo, pasakydavo „ačiū“ ar kaip kitaip išreikšdavo dėkingumą gamtai už jos teikiamas gėrybes. Kai supranti, kad medžiui reikia augti daug metų, jog vėliau pagelbėtų vaikams ir suaugusiesiems, tad norisi tinkamai padėkoti. Įsivaizduok: 10 metų kiekvieną dieną žemelė maitina medį, 10 metų saulelė šildo, 10 metų lietutis laisto, o vėjas gaivina – ir visos tos pastangos dėl tavęs, kad, tau prireikus pagalbos (peršalus ar kosint labai gerai padeda spyglių arbata), galėtumei kreiptis į medžius pagalbos.
Gaila, kai žoliautojai, nežinodami šios taisyklės, palieka gamtoje rastas šiukšles – tiesiog jas peržengia, prisirenka vaistingųjų augalėlių ir vėl peržengia ir nueina. Supraskime, kad gamta rankų neturi, tai kas turėtų pagelbėti gamtai būti švariai? Žmonės: ir suaugę, ir vaikai. Vieną augalą nuskynei – vieną šiukšlę, rastą gamtoje, išsinešk.
Labai svarbus yra dėkingumas už viską, ką mes gauname, o ypač – iš gamtos.
Trečioji taisyklė. Mažesnę augalų dalį pasiimk, o didesnę palik gamtai
Kiek augalų reikia rinkti, ar visus rastus nuskinti, ar visus pušies spyglius nuraškyti, o gal dalį jų reikia palikti? Žinoma, kad negalima visų spyglių nurinkti, nes medis tiesiog žus, negalima ir visų rastų žolelių nuskinti (ypač retų augalų, kurie draudžiami rinkti ar įtraukti į Raudonąją knygą), nes jos negalės toliau plėstis.
1/4 – tau, o 3/4 paliekama gamtai, arba 25 procentus gali sau pasilikti, o 75 procentus – gamtai. Taip yra sąžininga, nes gamta yra daug didesnė už mus, jai daugiau ir reikia, mums tikrai užteks mažesnės dalelės. Be to, renkame kruopščiai ir gražiai, ne rauti ar lupti reikia, o gražiai gamtos paprašyti ir visko bus duota.
Tikri žolinčiai šias 3 taisykles žino ir jų laikosi, nes yra patyrę, kad vaistažolės tada daug geriau pagelbėja. O augalai atsidėkoja už pastangas, suteikdami sveikatos, laimės ir jėgų.
Mes gimėme Lietuvoje – nuostabioje Žemės vietoje, todėl ir augalai mums geriausiai gali padėti tie, kurie auga čia pat, už lango. Visi pasaulio augalai geri, tačiau mūsų gimtinės augalai geriausiai mus pažįsta ir visada ištiesia pagalbos ranką, kai tik mums jų prireikia. Nereikia ieškoti labai toli, vežtis iš kitų kraštų, gyduolės žolelės auga čia pat, tėvynėje.
Ką reikėtų žinoti dideliems?
Vaikai labai myli gamtą, joje jaučiasi taip, tarsi būdami savo jaukiuose namuose. Įvairiausių spalvų gėlių žiedai, augalų kvapai, keisčiausių formų vabaliukai ir sliekai – viskas jiems žadina norą patirti kažką naujo ir įdomaus. Ir jeigu tik mes, suaugusieji, galėtume bent truputį vėl tapti vaikais, tuomet ir savo vaikučius geriau suprastume, kodėl jie taip nori būti lauke, kaime ar miške. Todėl būkime kuo dažniau su savo vaikais gamtoje, pažinkime šį nuostabų vaistažolių pasaulį!
Lietuvoje iš 2 000 augalų apie 100 yra nuodingi arba stipriai veikiantys, todėl nereiktų visko griaužti iš eilės. Kaip grybų, taip ir augalų yra tik vieną kartą valgomų, todėl geriau rinkite gerai pažįstamus vaistinius ir maistinius augalus, o vaikams būtinai papasakokite, kad negali visko iš eilės ragauti.
Augalai gali vaikams labai daug pagelbėti būti sveikiems, o susirgus – greičiau pasveikti. Tačiau reikia tiksliai žinoti, kokie augalai, kurios jų dalys, kaip paruoštos ir kiek jų reiktų vartoti per dieną.
Čia pateiksiu kelių autorių nuomonę apie vaistažolių dozavimą vaikams:
5 metų vaikui, sveriančiam 20 kg, rekomenduojama vaistažolių dienos dozė (Dv), remiantis skirtingais užsienio autoriais, būtų apie 1,25–1,47 g (vidurkis 1,36 g) per dieną. Remiantis dr. Eugenijos Šimkūnaitės formule, gauname panašias rekomendacijas: apie 1,25–1,67 g (vidurkis 1,46 g).
Dr. Eugenijos Šimkūnaitės rekomendacijos
Iki 1 mėnesio – 1/16 suaugusiojo dozės 0,31 g
2–3 mėnesių – 1/12 suaugusiojo dozės 0,42 g
3–12 mėnesių – 1/8 suaugusiojo dozės 0,63 g
2–3 metų – 1/6 suaugusiojo dozės 0,83 g
3–4 metų – 1/4 suaugusiojo dozės 1,25 g
5–7 metų – 1/3 suaugusiojo dozės 1,67 g
8–14 metų – 2/5 suaugusiojo dozes 2,00 g
14–17 metų – 2/3 suaugusiojo dozės 3,33 g
Pateiktos rekomendacijos yra apytikslės ir jeigu jūsų vaiko svoris nepatenka į vidutines ribas (yra mažesnio ar didesnio svorio negu įprastai), tuomet reiktų rinktis formules pagal kūno svorį.
Taip pat reiktų žinoti, kad vaistažolės ir jų skirtingos dalys bei dozė parenkama individualiai, atsižvelgiant į kelis faktorius: amžius, svoris, mitybos būdas, fizinis aktyvumas, konstitucinis tipas, charakterio ypatybės, sveikatos sutrikimo priežastys ir kita. Tokiu atveju galima tiksliau parinkti natūralios sveikatos priemonių bei būdų, kitu atveju bus rekomenduojami dažniausiai naudojami augalai, jų dalys, dozė ir pan.
Vaikams (ypač kūdikiams) nerekomenduojama daryti sudėtingų, daug sudedamųjų dalių turinčių vaistažolių mišinių. Geriau naudoti pavienius augalus (pvz., melisų žolė, mėtų lapai, ramunių žiedai, juodųjų serbentų lapai, čiobrelių žolė ir pan.). Tačiau jei gerai išmanote augalus, galite daryti ir mišinių (pvz., nuo pilvuko skausmų: mėtų lapai, melisų žolė ir ramunių žiedai lygiomis dalimis), ypač jei atskirais augalais negavote reikiamo rezultato. Dažniausiai, sudarant sudėtinius mišinius, naudojame 4–6 augalus (kartais ir 10–12 ar dar daugiau). Tarkime, gaminame „Ramaus miegelio“ arbatą: 1–2 svarbiausi augalai, atsakingi už pagrindinį poveikį (pvz., mėta ar (ir) melisa), 1–2 papildantys, pagerinantys pagrindinių augalų poveikį (pvz., ramunė ar (ir) medetka) ir 1 koreguojantis skonį, kvapą, išvaizdą (pvz., avižų žolė).
Jūs geriausiai pažįstate savo vaikus, todėl žinote, ar reikia skaninti arbatas, ar geria ir taip. Jei reikia, galite pagardinti natūraliomis obuolių sultimis ar puse šaukštelio medaus. Pastebėjau, kad vaikai taip mieliau geria žolelių arbatas, be to, jiems patinka, kai jie pasidaro „patys“.
Arba dar mėgsta sakyti: „Noriu laižyti ir gerti.“ Taigi pakabinkite ant šaukštelio galo medaus ir tegul geria arbatėlę su trupučiu medaus vis palaižydami. O jeigu ir tai nepadeda, tuomet pavadinkite šią arbatą taip, kad įdomiai skambėtų ir sudomintų paragauti, pvz.: „Saldainių arbata“ (aš taip pavadinu, kai įdedu truputį anyžinio lofanto) arba „Jūrų kiaulyčių arbata“ (nes auginome namie jūrų kiaulytes) ir t. t.
Dar truputėlį apie dozes. Sutarėme, kad dažniausiai suaugusiųjų dienos dozė (DDdž) yra 5 g džiovintos smulkintos žaliavos (norint perskaičiuoti, kiek bus šviežios, reikia padauginti iš 5, taigi, šiuo atveju DDš būtų 5 × 5 = 25 g šviežios žaliavos per dieną). Tačiau čia yra vidutinė dozė, skirta palaikyti sveikatai. Kartais reikia daug didesnių dozių, pvz., esant ūmiam skausmui ar gripui, dažnai reikia ir DDdž 10 g ar net DDdž 15 g džiovintos smulkintos žaliavos (tai būtų apie 3–4 valgomieji šaukštai lapų, žiedų ar žolės arba 1,5–2 valgomieji šaukštai šaknų, žievių). Taigi, vaikams vėl reiktų perskaičiuoti (imant 10 ar 15 g suaugusiųjų dozę), nes ūmiais atvejais mums reikia paprašyti iš augalų tokio poveikio stiprumo, kad prilygtų sintetiniams vaistams, o tam reikia daug didesnių augalų dozių. Tik dar pasakysiu, kad didelėmis dozėmis mes galime sau padėti kokias 2–3 dienas, o toliau reiktų vėl grįžti prie įprastinių palaikomųjų dozių.
Užplikytą arbatą labai svarbu uždengti ir palaikyti dažniausiai 10–15 minučių (tačiau laikymo ilgumas priklauso nuo augalo dalies: jeigu tai žiedai – užteks 3–5 minučių, jeigu tai žolė – 10–15 minučių, o jeigu šaknys, žievės, sėklos, spygliai – tai 3–8 valandas). Gerti patartina neskubant, mažais gurkšneliais.
Geriant vieno augalo arbatą (pvz., mėtų) 7 dienas, reikėtų padaryti 3 dienų pertrauką, o vaistažolių mišinį galima gerti 21 dieną ir padaryti 7 dienų pertrauką.
Kodėl būtent tiek dienų? Tai susiję ir su Mėnulio ciklais (21 dieną trunka jaunatis, priešpilnis ir pilnatis, o 7 dienas per delčią pasiilsime), ir su žmogaus kraujotaka, ir su gerų įpročių susiformavimu, kuris trunka būtent 21 dieną, kai reikia daugiau pastangų, o po 21 dienos tai tampa lengva ir savaime viskas einasi.
Mariaus Lasinsko rekomenduojami mišiniai vaikams
„Stiprus vaikelis“
• Ežiuolių žolė – 10 g
• Juodųjų serbentų lapai – 10 g
• Gauromečių žolė ar lapai – 10 g
Iš viso: 30 g
Vartojimas: 0,5–1 a. š. užpilti 200 ml karšto vandens (85–90 oC), palaikyti uždengus 10 min. Gerti po pusę stiklinės du kartus per dieną: ryte ir vakare esant tuščiu skrandžiu – 0,5–1 val. prieš valgį arba 1–2 val. po valgio.
„Šalin gripą“
• Šeivamedžių žiedai – 15 g
• Liepų žiedai – 10 g
• Čiobrelių žolė – 5 g
Iš viso: 30 g
Vartojimas: 0,5–1 a. š. užpilti 200 ml karšto vandens (85–90 oC), palaikyti uždengus 10 min. Gerti po pusę stiklinės keletą kartų per dieną esant tuščiu skrandžiu – 0,5–1 val. prieš valgį arba 1–2 val. po valgio su trupučiu medaus ar natūraliomis sultimis.
„Saldainių arbata“
• Juodųjų serbentų lapai – 15 g
• Citrininių katžolių žolė – 5 g
• Anyžinių lofantų žolė – 5 g
• Mėtų lapai – 5 g
Iš viso: 30 g
Vartojimas: 0,5–1 a. š. užpilti 200 ml karšto vandens (85–90 oC), palaikyti uždengus 10 min. Gerti po pusę stiklinės kelis kartus per dieną arba kai norisi.
„Ramus miegelis“
• Mėtų lapai – 10 g
• Melisų žolė – 10 g
• Ramunių žiedai – 4 g
• Medetkų žiedai – 3 g
• Avižų žolė – 3 g
Iš viso: 30 g
Vartojimas: 0,5–1 a. š. užpilti 200 ml karšto vandens (85–90 oC), palaikyti uždengus 10 min. Gerti po pusę stiklinės du kartus per dieną: apie 17–18 val. ir apie 19–20 val. esant tuščiu skrandžiu – 0,5–1 val. prieš valgį arba 1–2 val. po valgio.
„Sveikas pilvukas“
• Mėtų lapai – 10 g
• Melisų žolė – 10 g
• Ramunių žiedai – 10 g
Iš viso: 30 g
Vartojimas: 0,5–1 a. š. užpilti 200 ml karšto vandens (85–90 oC), palaikyti uždengus 10 min. Gerti po pusę stiklinės du kartus per dieną esant tuščiu skrandžiu– 0,5–1 val. prieš valgį arba 1–2 val. po valgio.
ŠEIMOS VAISTINĖLĖ
Tonizuojantys, gerinantys nuotaiką augalai: paprastoji jonažolė (žolė – geriausia ją visą suvartoti šviežią arba džiovintą milteliais, nes vandeninė arbata neištraukia visų naudingų medžiagų), vaistinė juozažolė (isopas) (žolė), siauralapis gaurometis (žolė), paprastoji kraujažolė (žolė), paprastasis raudonėlis (žolė), vaistinis čiobrelis (žolė) ir kiti.
Raminantys (migdantys) augalai: vaistinė melisa (žolė), garbiniuotoji mėta (lapai, žiedai), vaistinė ramunė (žiedai, žolė), vaistinė medetka (žiedai), sėjamoji aviža (žolė), tikroji levanda (žiedai, žolė), paprastoji sukatžolė (žolė), vaistinis valerijonas (šaknys), paprastasis apynys (spurgai) ir kiti.
Rūgštingumą mažinantys augalai: siauralapis gaurometis (žolė), vaistinė svilarožė (ir šaknys, ir žolė), paprastasis saldymedis (šaknys), sėjamasis linas (sėklos) ir kiti.
Imunitetą stiprinantys augalai: sėjamasis grikis (žolė), juodasis serbentas (lapai, uogos), dygliuotasis šaltalankis (lapai, uogos), siauralapis gaurometis (žolė, bet dažniausiai lapai), erškėčiai (lapai, žiedai, uogos) ir kiti.
Nuo gripo apsaugantys augalai: juoduogis šeivamedis (žiedai ir gerai sunokusios juodos uogos), liepa (žiedai, lapai), vaistinis čiobrelis (žolė), vaistinis šalavijas (lapai, žiedai), paprastoji eglė, pušis, kadagys (žiemą – spygliai, pavasarį – pumpurai, ūgliai) ir kiti.
Peršalus pagelbės: čiobreliai (vaistinis, paprastasis, keturbriaunis, citrininis – žolė), paprastoji avietė (žiemą – šakelės, pavasarį – lapai, vasarą – uogos), mažalapė ir didžialapė liepos (žiedai, lapai), juodasis serbentas (lapai, uogos), vaistinė ramunė (žiedai, žolė), pelkinė vingiorykštė (žolė) ir kiti.
Gerinantys kepenų darbą augalai: smėlyninis šlamutis (žiedai), paprastoji kiaulpienė (vėlai rudenį ir anksti pavasarį – šaknys, pavasarį – lapai, koteliai, pumpurai, žiedai), tikrasis margainis (sėklos, lapai), vaistinė medetka (žiedai), vynuogių lapai, žemuogių lapai, aviečių lapai, ypač miškinių, ir kiti.
Gerinantys inkstų veiklą: dirvinis asiūklis (žolė), paprastoji takažolė (žolė), bruknė (lapai, uogos), paprastasis ir karpotasis beržai (lapai), šilinis viržis (žolė) ir kt.
Padeda esant alergijai: triskiautis lakišius (žolė į vidų ir išoriškai), trispalvė ir dirvinė našlaitės (žolė), didžioji varnalėša (šaknys).
Vitaminingieji augalai: didžioji dilgėlė (lapai, sėklos), dygliuotasis šaltalankis (lapai, uogos), paprastasis šermukšnis (uogos), juodasis serbentas (lapai, uogos), sėjamasis grikis (žolė, sėklos) ir kt.
Mažinantys kraujospūdį augalai: paprastoji sukatžolė (žolė), vaistinis valerijonas (šaknys), beržas (lapai), vienapiestė gudobelė (žiedai ir lapai, uogos), vaistinė melisa (žolė), vaistinė medetka (žiedai) ir kt.
Gerina žarnyno peristaltiką, švelniai laisvina vidurius: siauralapis ir plačialapis gyslotis (sėklos, švelniau lapai), paprastasis varputis (šaknys), vaistinė svilarožė (šaknys, lapai, žiedai), paprastoji kiaulpienė (šaknys), paprastasis šermukšnis (uogos) ir kt.
Turintys priešuždegiminių, kraują skystinančių savybių: pelkinė vingiorykštė (žolė), blindė (žiedai kačiukai, ypač tinka vaikams, kurie dažnai peršąla arba būna dirglūs), karklas (žievė, lapai), gluosnis (lapai, žievė), geltonžiedis ir baltažiedis barkūnas (žolė).
Gerinantys kraujotaką galūnėse, išsiplėtus venoms, aterosklerozės profilaktikai: kaštonas (žiedai, vaisiai), geltonžiedis ir baltažiedis barkūnas (žolė, ypač gerai – esant limfos stazei), raudonasis dobilas (žiedai, ypač gerai – valant kraujagysles nuo cholesterolio sankaupų), paprastoji jonažolė (žolė) ir kt.
Gerinantys virškinimą: paprastasis raudonėlis („skrandžio draugas“) (žolė), kartusis kietis (pelynas) (žolė), smėlyninis šlamutis (žiedai), paprastoji kraujažolė (žolė), garbiniuotoji, pipirinė mėtos (žolė) ir kt.
