10 dalykų, kurių ilgiuosi iš tų laikų, kai dar neturėjau vaikų

Prisipažįstu, mamos dienos - ne tik rožių žiedlapiais nubarstytos. Yra dalykų, kurių, oi oi oi, kaip pasiilgstu! Maži kasdieniai malonumai, kurių saldumą įvertini tik tada, kai nebeturi progos jais dažnai "paskanauti".

Čia 10 mano mažų norų, už kurį kiekvieną atiduočiau net ne po vieną skaniausio šokolado plytelę!

1. Kad ir kuo beužsiimčiau, kad ir kur bebūčiau, visad esu tarsi karinėj parengty - bet kuriuo metu gali tekti mesti darbus ir bėgti pas Augustą – nuraminti, pažaisti, pamaitinti ar kartais tiesiog nusišypsoti. Šių dienų kasdienybė: filmas su šimtu "stop", namų tvarkymas - per dvigubai ilgesnį laiką nei anksčiau (mat mažasis pagalbininkas turi savo požiūrį į tvarką), žurnalo vartymas greičiau primena greitojo skaitymo konkursą – spėk perskaityti puslapį, kol jo iš tavęs neišplėšė, o apsilankymas parduotuvėje – kaskart rungtynės, ar mama spės pagauti, viską, ką Augustas spės pastverti nuo lentynų.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ar gimdymas be skausmo įmanomas? Apie hipnozės metodą
Gimus vaikui, keistai ima elgtis pirmagimis

2. Vairuoti naktinėmis besiilsinčio miesto gatvėmis ir visu garsu klausytis Beyonce's ar tiesiog "M-1+" - vienas mažas malonumas, kuriuo nebetenka pasidžiaugti. Augustas nei kiek neprieštarauja - važinėtis jam patinka, tačiau ne naktimis ir su tris kartus tyliau skambančia muzika nei kad aš pageidaučiau. Tačiau vos mane išleidžia vieną – kad ir iki artimiausios parduotuvės - pasijaučiu (o turbūt ir atrodau), kaip tuomet dar 19-os, per pirmuosius savarankiškus pasivažinėjimus!

3. Miego valandos - jos nuo manęs nebepriklauso. Nebeegzistuoja toks reikalas kaip savaitgalio režimas su tingiu pasivartymu pataluose iki pietų, o ką jau kalbėti apie kiekvieno ryto auksinę taisyklę - "na, dar 5 minutės, ir keliuosi!". Gal dėl to ilgi vakarojimai su draugais, nors kitame kambaryje mažylis jau skaičiuoja vieną sapną po kito, nebėra tokie patrauklūs - kas kitas, jei ne tu kelsies už 7, 6, 5 ar 3 valandų?

4. Jei anksčiau rytinis dušas būdavo toks mažas dienos SPA su keliolika minučių atsipalaidavimo, šiandien tai dar vienas žaidimas, atrodantis taip: nuolat varstomos vonios durys, plėšiamos užuolaidos, po vandeniu su visomis ilgomis rankovėmis kišamos rankutės ir į vonią vienas po kito skriejantys guminiai ančiukai.

5. Iki pedantiškumo - namų tvarkos klausimais – man nedaug trūko. Ir jei anksčiau jaukiose šeimos nuotraukose ant kambario grindų besivoliojantys vaikų žaislai keldavo susižavėjimą - tokia graži namų idilė - tos idilės nelabai matau perėjusi per savų namų kambarius. Jei ne kas valandą kitą kelios minutės "greitos tvarkos" ir šimto ištartų "stop", namai atrodytų maždaug šitaip: miegamojo grindys būtų nuklotos pliušinių meškučių kolekcija, įprastai sutupdyta lentynose, kartu - "išdarinėti" ir išmėtyti televizoriaus pulteliai. Darbo kambarys nuklotas katino kraiku ir suplėšytais mamos piešiniais bei "pertvarkytomis" drabužių spintos lentynomis. Prieškambaris būtų papuoštas dešimtimis išmėtytų batų porų, virtuvės grindys - metaliniais puodais, stiklainiais ir, greičiausiai, sudaužyto šventinio servizo šukėmis. Svetainė, jau supratote, svečiams jau taip pat nebūtų tinkama priimti.

6. Jei nemalonius darbus būdavo galima užmiršti vos užtrenkus darbovietės duris, tai auginant mažylį joks "off" mygtukas nebeegzistuoja. Net jei tas angelėlis visas patenkintas sau ramiai vienas dėlioja kaladėles, tą knygą tau pavyks skaityti tik taip pusiau - viena ausimi, viena akimi vis tiek stebėsi mažąjį. Ir net jei jis ne su tavimi - tą kokią valandą ar kitą per dieną - net ir tada nesiliausi apie jį galvojusi!

7. Tiek privalomus dienos darbus, tiek neįpareigojančio savaitgalio planus galėdavau dėliotis valandų tikslumu. Net ir su vyru lažindavausi - kuris tiksliau atspės, kiek užtruks apsipirkimas ar vakarienė paskubomis. Nesigirsiu, bet dažniausiai laimėdavau aš. O dabar šitame reikale esu absoliuti nevykėlė! Jei iš tų penkių dienos planų pavyksta įgyvendinti tris, ir šiuos - su nenumatyta kelių valandų paklaida, man tai - jau nemenka pergalė.

8. Patikėkit, buvau punktuali! Na, taip, pirmuosius kelis mėnesius po Augusto atsiradimo vėluodavau smarkiai - tačiau gi kas pyks ant mamos su naujagimiu ant rankų? Maniau, va, praeis dar mėnuo kitas, susipažinsime, išmoksime gyventi drauge ir mano tobulo laiko planavimo sugebėjimai kaipmat sugrįš. Naivu buvo tikėtis. Vis dar vėluoju, ir jau beveik metai kiekvienam, priverstam manęs laukti, teisinuosi ta pačia dainele - aš dar neišmokau būti mama!

9. Viena auksinių mitybos taisyklių - valgyk lėtai ir mėgaukis maistu. Man tai seniai nebegalioja! Mažasis pirmaisiais mėnesiais, atrodė, specialiai suklūsta vos į burną įsidedu pirmąjį šiltų pietų kąsnį. Nesiliauja ir dabar - jei tik prisėdu prie šilto maisto lėkštės, mažajam kaipmat prireikia patikrinti, kas joje. Ar tiesiog būtent tada  pasėdėti mamai ant kelių. Daryti bet ką, bet tik ne žiūrėti į valgančią mamą.

10. Laiko tik dviems, su vyru - jo trūksta! Nėra šiandien brangesnių akimirkų už tas, kai mes visi trys drauge - laimingi, mylintys du žmonės, stebintys tą su pasauliu susipažįstantį trečiąjį. Bet vis dėlto, mama juk visų pirma - žmona, kaip ir tas tėtis - vyras jai. Ir net nepaisant to, kad kur ištrūkus tik mums dviems dažniausiai kalbame apie tą trečiąjį, tie pabėgimai tik dviese - saldūs kaip pačioje pradžioje!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis