Išpažintis apie vaikų auklėjimą, kurią supras tik turintys vaikų

Laukiantis pirmagimio skaičiau daugybę straipsnių kaip sveikai maitinti, kaip teisingai auklėti vaikus. Tačiau gimus mažyliui ir jam paaugus, nuomonė apie daugelį dalykų pasikeitė. Ir tai, manau, gali suprasti tik turintys vaikų.

1. Neduosiu savo vaikams šlamštmaisčio

Ketinau savo vaikui ruošti maistą pati. Ketinau šimtu procentų būti natūrali. Mėginau. Tikrai stengiausi, tačiau tokia politika mano namams buvo per griežta. Kai teko kas savaitę stovėti su trim klykiančiais vaikais eilėje prie kasos maisto prekių parduotuvėje, šalia „Snickers“ šokoladukų ir „Kit-Kats“, aš pasidaviau. Nesididžiuoju tuo, bet esu sąžininga.

2. Nenusileisiu verkiančiam vaikui

Nors tvirtai tikiu, kad vaikui kartais reikia „išsiverkti“, tačiau pasakyti lengviau nei padaryti. Savo pirmagimį padėdavau į jo lovelę, atsisėsdavau prie durų ir jam verkiant verkdavau pati. Laukdavau, kol vyras atbėgdavo iš prieškambario jo pasižiūrėti. Buvo lengviau leisti kitiems išsiverkti, nes taip buvo daugiausiai dėl to, kad buvau pernelyg velniškai užsiėmusi kitomis nesąmonėmis, kad nueičiau ir pasižiūrėčiau juos.

3. Nebūsiu paskutinė, kuri pasiima vaikus

Prisimenu, kad visada būdavau paskutinė, kurią pasiima iš mokyklos ar sporto būrelių. Tai buvo taip nemalonu. Visada maniau, kad mano tėvai mane „pamiršo“. Niekada negalvojau apie tai, kad jie yra labai užsiėmę ir pasiims mane kai tik galės. Buvau pakeliui namo, kai sulaukiau skambučio, kad abu, ir aš, ir mano vyras, „pamiršome“ pasiimti mūsų sūnų. Buvo taip nemalonu. Mes nesusitarėme ir mūsų vaikas iš darželio buvo pasiimtas paskutinis. Žinote ką, jis ištvėrė. Kaip ir aš ištvėriau.

4. Neleisiu savo vaikams miegoti mano lovoje

Kartojau ir kartojau, kad vaikai tėvų lovoje – prasta mintis. Neketinau savo erdve dalintis su savo vaikais. Atsikelsiu ir nuvesiu juos atgal lovas. Bet realybė buvo kitokia. Antrą ryto neturėjau jėgų pakelti savo pavargusio užpakalio iš lovos ir paguldyti jų atgal į lovą. Aš savo vaikus lovoje ištvėriau devynerius metus.

5. Neleisiu savo vaikams valgyti mokyklos pietų

Visada nekenčiau mokyklos pietų. Vaikystėje valgiau juos beveik kiekvieną dieną. Kai paaugau, pati pasiimdavau pietus. Ruošiausi būti mama, kuri kasdien visiems supakuoja pietus ir pasirūpina, kad būtų įdėta ir servetėlė su meilės žinute ant jos. Puiku, jeigu jie išeidavo iš namų su pietumis bent tris kartus per savaitę, o servetėlę atstodavo iš chalato kišenės paskubomis ištraukta aptrinta nosinaitė.

6. Nepapirkinėsiu vaikų, kad jie manęs klausytų

Jaučiau, kad papirkinėjimas yra žemiausia vaikų auklėjimo forma. Ką gi, šiuo metu turėčiau degti pragare, nes papirkinėju vaikus kasdien. „Ar išsivalei savo kambarį? Jeigu neišsivalysi kambario, jokio deserto, o šįvakar valgysime ledus“. Esu per daug pavargusi, kad perskaityčiau tinkamą knygą, kad šis darbas būtų padarytas, tad papirkinėju vaikus kasdien, kad jie padarytų tai, ko man reikia.

7. Nešauksiu ir neklyksiu kaip lunatikė

Išaugau rėksnių namuose. Visi ant visų dėl visko šaukė. Nesu riksmų gerbėja. Tačiau vistiek bent kartą per dieną pratrūkstu. Su trimis vaikais yra ką veikti ir aš labai stengiuosi išlaikyti tokį lygį, kad vėliau nereiktų lankytis pas psichologą. Tačiau esu tikra, kad už tai vistiek turėsiu susimokėti.

8. Neužsikasiu smulkmenose

Ruošiausi būti iniciatyvi mama, kuriai rūpi bendras vaizdas. Visada norėjau sutelkti dėmesį į tai, kas išties svarbu. Tiesiog nuostabu, kaip greitai viskas keičiasi, kai kalba eina apie vaikų auklėjimą. Žinau, kad skamba dramatiškai, tačiau kasdieninis nuobodus darbas gali palaužti, o mažmožiai tampa kalnu. Pavyzdžiui, namų švaros palaikymas. Tai atrodo nedidelė užduotis, tačiau ji atima ryžtą. Vieną dieną vos baigusi tvarkyti namus ant sofos radau sutrintą bananą. Po dvi valandas trukusio tvarkymo sutrinto banano ant sofos man buvo šiek tiek per daug.

9. Nenusileisiu jų reikalavimams

Tikiu, kad viską reikia užsidirbti ir nėra jokios naudos, jeigu kažką gauni dovanai. Noriu, kad vaikai žinotų sunkaus darbo vertę. Tuo pačiu metu negaliu išeiti iš parduotuvės, nenupirkusi kažko kiekvienam vaikui. Taip sunku pasakyti „Ne“ trims kartojančioms papūgoms, kurios rėkauja tol, kol sušnypšti: „Puiku, įsidėkite į krepšį ir nutilkite“.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis