Sunkiai sirgdamos išdrįso gimdyti (Eglės ir Jolantos istorija)

Dažna moteris, serganti cukriniu diabetu nesiryžta turėti vaikų. Dar ne taip seniai gydytojai draudė pastoti ar net siūlydavo nutraukti nėštumą. Tačiau dabar manoma, kad gali sėkmingai išnešioti kūdikį ir jį pagimdyti, jei moteris bus tinkamai prižiūrima ir laikysis gydytojų nurodymų. Dviejų jaunų mamų istorijos tai patvirtina.

Nėštumo metu jautėsi puikiai

Iki nėštumo Eglė cukriniu diabetu sirgo jau 18 metų. Su šia liga teko susidraugauti dar vaikystėje. Ištekėjusi apie vaikus ir nėštumo planus kalbėjosi tik su vyru. Eglė ir sutuoktinis puikiai žinojo, kuo dažnai būna gąsdinamos cukriniu diabetu sergančios moterys, norinčios vaikų.

„Nėštumą planavau, bet pas gydytojus nėjau ir jiems nieko nesakiau. Priemonių ėmiausi pati. Pusę metų reguliavau mitybą, valgiau sveiką maitą – virtas arba troškintas garuose daržoves, sekiau cukraus kiekį kraujyje. Pradėti vaikutį ryžomės kai cukraus kiekis kraujyje buvo pastovus kelis mėnesiu. Norėjau susitvarkyti rėžimą, kad jo nereiktų reguliuoti nėštumo metu.

Pas gydytojus nuėjau jau pastojusi. Ginekologė ir šeimos gydytoja negąsdino, suprato ir rūpinosi visą nėštumo laikotarpį. Ginekologė dažniau nei priklausė darė tyrimus echoskopu – žiūrėjo ar vaikutis tinkamai vystosi. Visai kitokios reakcijos sulaukė iš endokrinologės. Ši bandė gąsdinti, priekaištavo, kad mano cukrinio diabeto stažas yra per didelis, vaikutis gali gimti nesveikas ar didelė persileidimo tikimybė.

Manau, kad taip gydytojai kalbėti neturėtų. Gali įspėti, atidžiau stebėti, bet būtų geriau, jei negąsdintu. Ir pati nerimavau, kaip vystysis nėštumas ar vaikelis bus sveikas. Labai džiaugiuosi, kad visas laukimo laikotarpis buvo sklandus. Jaučiausi net geriau nei būdama ne nėščia. Tiesa, teko tris kartus gulėti ligoninėje, tačiau tik stebėjimui, ar viskas gerai.

Nėštumo metu itin trūko informacijos, kas laukia cukriniu diabetu sergančios moters. Deja, nepažinojau tokių moterų, internetas taip pat negelbėjo. Jau tik vėliau prisiminiau, kad paauglystėje teko bendrauti su nėščia ir cukriniu diabetu sergančia moterimi. Tačiau tada man vaikai visiškai nerūpėjo ir net nežinau, kuo baigėsi jos istorija.

Gimdymas prasidėjo dešimt dienų anksčiau nei buvo nustatytas terminas. Iš pradžių viskas vyko sklandžiai, bet vėliau prireikė cezario. Po jo kilo komplikacijų, dėl jų ligoninėje teko praleisti 10 dienų. Nežinau ar man tiesiog nepasisekė, ar taip nutiko dėl mano ligos.

Sūnui jau dveji metai. Kol kas cukriniu diabetu jis neserga. Laikas nuo laiko pati patikrinu jo cukraus kiekį kraujyje. Kito vaiko kol kas neplanuojame ir neaišku ar dar kartą tam ryžčiausi. Nėštumas itin nuvargina organizmą. Gydytojai man patarė duoti jam pailsėti bent porą metų. Tiek jau praėjo, bet suprantu, kad tuo pačiu padidėjo ir mano ligos stažas. Kuo toliau tuo būtų pavojingiau tiek man, tiek būsimam kūdikiui.“

Džiaugiasi, kad išdrįso

Jolanta cukriniu diabetu susirgo būdama devynerių. Per 18 metų ji jau buvo susitaikiusi su mintimi, kad vaikų turėti neturės. Tačiau prieš kelis metus padrąsinta sėkmingu draugės pavyzdžiu apsisprendė pabandyti.

„Turiu gerą vaikystės draugę, kuri tiek pat metų kaip ir aš serga cukriniu diabetu. Ji sėkmingai pastojo ir pagimdė vaikutį porą metų anksčiau nei aš. Draugė buvo geras pavyzdys, kad net ir sergant galima turėti vaikų.

Be to, taip sutapo, kad mane gydanti endokrinologė prasitarė, kad jau laikas būtų susilaukti vaikų. Daugiau šia tema su ja nekalbėjau, bet vaikų tema manęs jau nepaleido. Su vyru pasitarėme, kad bandom ir rizikuojam. Buvau drąsi dar ir todėl, kad mano liga yra valdoma, cukraus kiekis nešokinėja.

Nors nėštumas buvo gana lengvas, atlikau visus tyrimus, kuriuos tik skirdavo. Stebėjimui buvo paguldę ir į ligoninę, tyriausi genetikos centre – visi tyrimų rezultatai buvo geri. Aišku, šioks toks nerimas niekada neapleido, nors pati jaučiau ir maniau, kad viskas klostosi sklandžiai.

Gimdyti buvau apsisprendusi Kaune. Čia yra didžiausias endokrinologijos centras, kuriame prižiūrimos ir cukriniu diabetu sergančios nėščiosios. Čia galėjau pasirinkti, kad būtų atliktas cezario pjūvis. Mano ligos specifika tokia, kad jei liga pažeidusi akis, geriau negimdyti natūraliai. Kitaip galima net apakti. O mano akys yra pažeistos. Tuo tarpu Vilniuje išgirdau, kad sėkmingai pagimdysiu ir natūraliai. Tačiau aš rizikuoti nenorėjau.

Po cezario pjūvio prieš du metus ir keturis mėnesius pasaulį išvydo sveika dukrytė. Džiaugsmas kurį ji teikia, atperka visas turėtas baimes. Didesnių komplikacijų nekilo, tik teko atlikti dvi procedūras lazeriu akims. Tačiau gydytojai nėra tikri, ar tai buvo nėštumo ir gimdymo pasekmė, ar mano ligos.

Gulėdama ligoninėje, atlikdama tyrimus ar gimdydama mačiau daug moterų kurios sėkmingai laukiasi ir gimdo net po antrą ar trečią vaiką, nors serga cukriniu diabetu. Tiesa, buvo ir tokių kurios patyrė po kelis persileidimus. Pačiai taip pat pradeda suktis mintys apie antrą vaikutį, tačiau kol kas susilaikome. Nors buvo gydytojai, kurie patarė nedelsti susilaukti antro vaiko, kol taip vadinamas cukrinio diabeto stažas dar labiau nepadidėjo.

Sergančioms cukriniu diabetu ir norinčioms vaikų, patariu surizikuoti ir bandyti. Aišku, sėkmingam nėštumui labai daug įtakos turi ar būsimos mamos liga kontroliuojama, ar bendra sveikata gera. Taip pat labai svarbu klausyti gydytojų, atlikti tiek tyrimų, kiek tik paskiria.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis