Mano nelengvas žindymo kelias (skaitytojos istorija)

Žindyti kūdikį nėra taip paprasta. Kartais reikia daug kantrybės ir užsispyrimo. Tuo įsitikino skaitytoja Robertina. Jos žindymo istorijoje yra ir išgąsčio dėl per mažai priaugto svorio, ir keli mėnesiai darbo kol sūnus vėl pradėjo žįsti pats.

Gimdžiau tikrai lengvai. Buvau nusiteikusi, kad jei pagimdė mano močiutės, mama, prosenelės ir begalė pasaulio moterų, tai lengvai pagimdysiu ir aš.

Ligoninėje teko pabūti ilgiau, nes nesivalė gimda, tad namo grįžome tik po savaitės. Per tą savaitę sulaukiau begalės visokių naudingų ir nenaudingų patarimų iš ligoninės personalo. Vienos teigė, kad privalu vaiką žadinti kas 3 valandas ir maitinti, kitos teigė, jog vaikutis pats pasakys, kada nori valgyti. Nusprendžiau jo naktimis nežadinti, tad jau nuo pirmų dienų naktimis miegojo po penkias valandas iki pirmojo maitinimo.

Grįžus namo buvo sunku – prasidėjo pogimdyvinė depresija. Iki šiol dėkinga savo vyrui, kuris mane suprato, kėlėsi naktimis ir atnešdavo pažindyti vaiką. Pati tiesiog negirdėdavau, kada mažylis pabunda.

Visą mėnesį žindžiau pati. Po truputį pradėjau atsigauti nuo depresijos, vis daugiau laiko leidau lauke – gyvename prie jūros. Suėjus mėnesiui po sūnaus gimimo, pirmą kartą išvykau su juo į miestą. Ryte vaikutį pamaitinau ir išlėkėm. Automobilį palikau valykloje ir nusprendžiau skirti laiko savo grožiui: pasidariau pedikiūrą, manikiūrą, pavalgiau kavinėje. Mažylis, lyg žinodamas, jog man to reikia, visą laiką miegojo – kone 6 valandas. Aš jo ir nežadinau.

Tačiau kaip tik tą dieną buvo sutartas vizitas pas vaikų gydytoją. Nuvykus ten, vaiką pasvėrė ir pradėjo šaukti, kad vaikas per mėnesį priaugo tik 200 gramų. Kone apkaltino, kad neduodu jam valgyt? Atsakiau, kad valgo pats iš krūtinės, ir pieno pakanka. Gydytoja bemat nusiuntė pas kolegę į gimdymo skyrių. Toji mano kūdikį dar kartą pasvėrė, liepė duoti mišinuko ir nusiuntė į ligoninę. Čia prabuvome penkias dienas. Vaikutis naktimis ramiai miegojo, o dienomis valgė mamos pieną ir priaugo 500 gramų. Taip pat išmokau naktimis išgirsti, kada mažylis pabunda – bent tokia to apsilankymo nauda. Ligoninės gydytoja irgi barė, kodėl aš nežadinu vaiko naktimis kas 3 valandas.

Po ligoninės vėl teko apsilankyti pas naujagimių gydytoją. Ji ir vėl primygtinai liepė primaitinti sūnų mišinuku. Pasitarėme su vyru, kad jei gydytojai sako, reikia maitinti papildomai mišinuku. Ir tai buvo blogiausias mūsų sprendimas. Po savaitės mažylis nebenorėjo traukti iš krūtinės. Iš pradžių atsisakė žįsti prieš naktį, vėliau ir dieną. Krūtine maitindavau tik naktį ir kartais ryte. Dienos metu buvau priversta naudotis pientraukiu.

Jei reiktų grįžti atgal, mišinuko neduočiau, bet sūnui nuolat siūlyčiau žįsti ir naktį kelčiau kas tris valandas. Tačiau patirtis ateina su laiku. O tada vaikas verkia, nori valgyti, o aš vargstu su pientraukiu. Arba pieną nusitraukdavau vaikui miegant . Ilgainiui nusitraukinėti ėmiau ne pientraukiu, o rankomis – taip ir pieno būdavo daugiau, ir viskas vykdavo greičiau, nes su pientraukiu tekdavo prasėdėti mažiausiai pusvalandį.

Vienu momentu buvo pradėję mažėti pieno, kartais po valandos nusitraukdavau tik 30 mililitrų. Ėmė neviltis, tad pradėjau nusitraukinėti kitaip: pirma duodavau žįsti mažyliui, jis po 10 sekundžių krūtinę išspjaudavo, tuomet ištraukdavau viską rankomis. Taip ėmė daugėti pieno ir jis bėgdavo upeliais.

Tokia katorga truko du mėnesius. Sūnui suėjus trims mėnesiams įvyko stebuklas – jis vėl ėmė pats žįsti. Mišinukus mečiau į šoną. Tačiau neilgam – po mėnesio pamačiau, kad pieno neužtenka. Vis dėlto tų pačių problemų nebebuvo – mažylis sąžiningai ištraukdavo pats visą pieną iš abiejų krūtų, ir dar mielai papildydavo skrandį mišinuku iš buteliuko.

Kad nereikėtų daug mišinių, nuo keturių mėnesių pradėjau duoti košelių. Ir viskas išsisprendė. Sūnus žįsdavo tris kartus per parą, dieną valgydavo košių, tik nakčiai norėdavo mišinuko. Taip mamytė ir tėvelis džiaugėsi ramiomis naktimis: mažylis išmiegodavo po 8 valandas.

Nuo septynių mėnesių mano pieno gaudavo du kartus per parą, nuo dešimties tik kartą ryte, o nuo metų ir vieno mėnesio sūnus visai atsisakė žįsti...

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis