Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Neketinau žindyti taip ilgai žindymo istorijų konkursas

Irma iki šiol maitina beveik dvejų metų sūnelį, nors neketino to daryti, o ir pradžia buvo nelengva.

Mano sūneliui 1 m 8 mėn, ir jis vis dar valgo mamos pieną.

Neplanavau taip ilgai maitinti, tikrai ne, juk beveik jau dveji. Iš tikrųjų, laukdamasi labai daug nesvarsčiau, kiek maitinsiu, kaip seksis, labiau į kitus dalykus buvau susikoncentravusi.

Gimus jam didelių rūpesčių nebuvo, labai džiaugiausi savo kūdikiu ir maitinau jį, nekreipdama daug dėmesio į nukramtytus spenelius, nors juos ir skaudėjo juos.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kokia esate mama pagal Zodiako ženklą?

Iš karto po gimimo dvynukai susikibo rankomis

Atrodė, kad tai normalu, juk jis mokosi žįsti, taip pat jau gal penktą parą krūtys buvo žiauriai pritvinkusios, skaudėjo, bet buvau skaičiusi, kad taip turi būti, ir tai praeis. Po kelių dienų viskas susitvarkė, jis gėrė pienuko tiek, kiek tik norėjo, kartais net kas pusvalandį. Kai apie tai papasakojau gydytojai, ji su sesute kone barti mane pradėjo už tai, sakė, kad dažnai maitinant jis persivalgo ir todėl yra neramus, negalima taip dažnai maitinti.

Sunerimau, juk pirmas vaikelis, gal tikrai per daug valgo.

Pradėjau, kaip jos patarė, ilginti tarpus tarp maitinimų. Kankinomės abu, buvo psichologiškai sunku. Daug skaičiau internete, ar įmanoma persivalgyti kūdikiui mamos pienelio, aptikau informacijos, kad ne.

Susisiekiau su viena žindymo konsultante, ji mane nuramino ir patarė maitinti tiek, kiek kūdikis nori, liepė man atsipalaiduoti. Tada vėl viskas grįžo į geras vėžes.

Tačiau kartą viena krūtis tiek sukietėjo, kad sūnelis net negėrė iš jos, be to, skausmas buvo didžiulis. Nepasidaviau - viena giminaitė man krūtį išmasažavo, ištraukiau užsistovėjusį pieną. Dar keletą dienų pienas užsistovėdavo, bet vis duodavau vaikui iš jos gerti, masažavau, ir vėl viskas susitvarkė. Sūnelis augo gerai ir godžiai gėrė pienelį.

Kada suėjo vieneri metukai, daug kas vis nedrąsiai, kiti drąsiai man sakydavo, kad gana žindyti. „Vaikas didelis jau, negi iki mokyklos maitinsi?", - sakydavo jie. Man vėl stresas - o kaip dabar jį atpratinti nuo mamos pieno?

Vieną kartą galvoju, viskas, jau laikas atpratinti nuo krūties.

Tačiau jam tai buvo siaubingas laikas, jis nesutiko su tuo, labai verkė, kėlė man palaidinę, tiesiog klykdavo. Tada ir pagalvojau, kodėl turiu kažko klausyti ir kankinti savo vaiką, jei jis nepasiruošęs tam? Taip ir toliau jis gėrė mano pienuką.

Dabar, artėjant antriems metams, vėl girdžiu daug kritikos dėl žindymo. Aišku, būna ir tokių, kurie žavisi, sako, kad tai šaunu ir sveika vaikeliui.

Taip iki šiol vis dar žindau. Gal tikrai reikėtų jau atpratinti? Negaliu tam pasiryžti, nes matau, kad jam to labai reikia. Gerdamas pieną jis nusiramina, kartais atrodo, kad jam tai didžiausias džiaugsmas, ramybė ir saugumas.

Irma L.

Rugpjūčio 1-7 dienomis minima Tarptautinė žindymo savaitė. Šių metų šūkis: „Žindymo parama: arčiau mamų". Jeigu ir jūs susidūrėte su žindymo sunkumais, kuriuos įveikėte, laukiame Jūsų pasakojimų el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Dalinkimės patirtimi ir įkvėpkime viena kitą! Istorijų konkurso sąlygas rasite čia.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?