Ką po gimdymo lietuvės daro su placenta?

Po kai kurių garsenybių viešoje erdvėje nuskambėjusių pareiškimų apie placentos valgymą ir jos stebuklingą poveikį atgaunant jėgas po gimdymo, vis daugiau tėvelių domisi jos panaudojimu.

Pasak medikų, valgyti placentą vis dar ryžtasi labai maža dalis mamų, o štai kiti ritualai – kur kas populiaresni.

Sena naujiena

Jei manote, kad placentos valgymas ar kitoks jos panaudojimas yra naujovė, klystate. Pasaulyje yra nemažai kultūrų, kuriose placenta po vaikučio gimimo iki šiol yra pagarbiai užkasama, nes tikima, kad ji yra svarbi vaikelio dalis. Taip buvo daroma ne tik senovės Egipte ar Kinijoje, bet ir senojoje lietuvių kultūroje. Lietuviai manė, kad užkasus placentą sode ir toje vietoje pasodinus medį, vaikas augs sveikas, bus šeimyniškas, stiprus. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Jemene placenta atiduodama sulesti paukščiams.

Šiandien placentos panaudojimas tampa vis įvairesnis ir dažnai turi ne tik simbolinę, bet ir praktinę reikšmę. Placenta, nėštumo pabaigoje sverianti apie pusę kilogramo, yra antikūnų, kamieninių ląstelių ir kitų naudingųjų medžiagų kompleksas, todėl manoma, kad ją pagimdžiusiai moteriai yra sveika suvalgyti. Nuomonių šiuo klausimų daug. Ne mažiau yra ir įvairių receptų, kaip suvartoti šią maistingą medžiagą – vieni jos deda į kokteilius, kiti ją džiovina ir gamina miltelius, kuriais gardina maistą. Taip pat egzistuoja vaistinės, kurios siūlo iš atnešto gabalėlio placentos pagaminti preparatų. Manoma, kad prduktai su placenta stipriną imunitetą, skatina ląstelių atsinaujinimo procesus.

Viena iš šimto

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnyje gydytojos akušerės-ginekologės Viktorijos Navickienės teigimu, jei tik tėvai pageidauja, jie gali placentą pasiimti. Visgi, tokių atvejų yra gana mažai. "Yra žmonių, kurie placentos atžvilgiu yra nusiteikę labai rimtai. Dažniausiai jie ją pasiima ir, jei gimsta mergaitė, placentą užkasa, o toje vietoje pasodina liepą, jei gimsta berniukas – ąžuolą. Tokiais atvejais, žmonės atvažiuoja (gimdyti – aut. past.) tam pasiruošę, turėdami specialius maišelius ir panašiai", - sako gydytoja. Anot jos, kai kurie tėveliai pasiimti placentą nusprendžia spontaniškai, gimdymo eigoje.

Retai, tačiau ir Lietuvoje pasitaiko, kad placentą norima pasiimti maistiniam vartojimui. Pasak, akušerės-ginekologės, tokių pageidavimų padaugėjo po įžymybių viešų pareiškimų apie produktų su placenta vartojimą ir, neva, jų teigiamą poveikį sveikatai bei grožiui.

"Mūsų ligoninėje suteikiamos visos galimybės pasiimti tiek virkštelės kraujo kamienines ląsteles, tiek placentą ar dangalus. Svarbu, kad tėveliai žinotų, ką jie su tuo darys", - teigia medikė.

To pageidauja maždaug viena iš šimto moterų, taigi, pakankamai retai. Tačiau alternatyviais placentos panaudojimo būdais lietuvės domisi vis dažniau.Gydytoja akušerė ginekologė Viktorija NAVICKIENĖ

Kaip vieną iš naujų vėjų akušerijoje V. Navickienė pamini „lotoso" gimdymą. Jo metu, kai gimsta vaikas, virkštelė nenukerpama, o placenta įtrinama kvapiomis žolelėmis, įdedama į natūralios medžiagos audeklą ir kurį laiką laikoma šalia naujagimio. Panašios procedūros, kaip ir patiekalai su placenta, gydytojos teigimu, daugumos medikų vertinami nevienareikšmiškai ir dažnai kelia abejonių.

Paklausta, ar dažnai pasiimti placentą pageidauja lietuvės moterys, V. Navickienė sako, kad tokių prašymų yra mažai, bet pamažu daugėja. "To pageidauja maždaug viena iš šimto moterų, taigi, pakankamai retai. Tačiau alternatyviais placentos panaudojimo būdais lietuvės domisi vis dažniau. Tiesa, nors manoma, kad tai – alternatyvūs būdai, iš tiesų, jie yra labai seni. Anksčiau moterims duodavo placentą suvalgyti, kad po gimdymo greičiau susitrauktų gimda. Kai kuriose Afrikos gentyse, manau, tai daroma iki šiol, nes placentoje yra medžiagų, kurios skatina gimdos susitraukimą ir mažina kraujavimą. Taip elgiasi ir gyvūnai – taigi, visa tai yra atėję iš gamtos", - sako V. Navickienė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis