Kaip vystosi vaiko kalba

Pirmieji vaiko žodžiai džiugina kaip ir pirmi savarankiški žingsniai. Kada jie pasipils lyg iš gausybės rago? Kada garsai „sulips“ į žodį? Kokia yra kalbos raida? Straipsnio konsultantė - logopedė Rita Sviderskienė.

Iki 6 mėnesių: guguoja visi

Visi kūdikiai guguoja, net ir kurčnebyliai. Vos gimęs kūdikis jau puikiai girdi. Girdėjo jis ir mamos įsčiose, bet jį pasiekdavo prislopinti garsai. Vos gimęs išgirdęs žmogaus balsą iš arti paprastai į jį reaguoja krūptelėlėdamas. Tačiau labai greitai žmogaus balsą pradeda išskirti iš kitų garsų. Išgirdęs kalbančią mamą kūdikis sulaiko žvilgsnį, pagyvėja.

2-3 mėn. mažiukas jau pradeda guguoti. Tai nevalingi, pavieniai garsai, kurie paprastai išgaunami ryjant, čiulpiant, kvėpuojant.

Sulaukęs 4 mėn. kūdikis jau sugeba „pagauti“ garsą ir su pasimėgavimu nepertraukiamai guguoti.

Iki 6 mėn. iš kūdikio lūpų jau galima išgirsti įvairių garsų. Vėliau, vystantis vaiko gebėjimui skirti ir mėgdžioti girdimus garsus, pradeda tarti tik gimtajai kalbai būdingus garsus.

7 mėnesiai -1,5 metų: garsai sukasi ratu

Pusės metukų kūdikis mamos pakalbintas atsako gestais, mimika, veiksmu. Šiuo laikotarpiu jis supranta tik tam tikrą intonaciją, tačiau ištartų žodžių nesusieja su daiktais.

Nuo 7 mėn. jau pradeda mėgdžioti savo ir kitų šeimos narių tariamus garsus. Tai labai svarbi kalbos raidos akimirka, nes gebėjimas pamėgdžioti yra ypač svarbus vaiko kalbai. Pradeda vystytis kalbos supratimas. Jei vaikutis pačiauškėjo „ge-ge-ge“, o mama šiuos garsus atkartoja, tarp jų užsimezga kontaktas ir kūdikis čiauška iš paskos tuos pačius garsus. Kūdikiui čiauškant garsų junginių vis daugėja – taip atsiranda pirmieji skiemenys. Pirmieji žodeliai „ma-ma“ ar „te-te“ ir atsiranda kartojant skiemenis. Tik, deja, neaišku, ar kūdikis iš tiesų sako „mama“, ar tai tik skiemenų sutapimas.

Nuo 1 iki 1,5 m. vaikas jau gali pasakyti nuo 2 iki 30 žodžių. Jeigu kaimynų mažylis iš skiemenų sudėlioja daug žodžių, dar nereiškia, kad jis išaugs gabesnis už jūsiškį, puikiai išsiverčiantį su keliais žodeliais. Vaikas gali sakyti tik pirmą žodžio skiemenį, pavyzdžiui, ge (gerti). Tokio amžiaus vaikams būdingi įvairūs garsų praleidimai, jis netaria pirmo arba paskutinio garso.

Kodėl „pritilo“

Kartais tėvai išsigąsta, jei jų kūdikis iki šiol daug čiauškėjęs, skiemenavęs staiga liaujasi tai daręs. Kalbos raidai būdinga, kad 10-12 mėn. mažylis „prityla“. Kaip tik tuo metu vaikas nustoja čiauškėti ir mokosi tarti pirmus prasmingus žodžius. Šis periodas sutampa su bandymu atsistoti, eiti apie lovytės kraštą ir vaiko dėmesys nuo kalbos nukrypsta į kitus dalykus. Tačiau jei mama dažnai kūdikį skatina kartoti žodelius, netrukus jis pats sugebės daiktus įvardyti tikrais vardais.

1,5-2 metai: Kas rodo piršteliu, o kas jau skaito

Šiame amžiuje gausėja žodynas, todėl 2 m. vaikutis jau sugeba daug pasakyti. Antrųjų metų pabaigoje galima išgirsti trijų keturių suderintų žodžių sakinius, tačiau dauguma vaikų kalba dviejų trijų žodžių sakiniais. Būna, kad vaikas paberia ir daugiau tarpusavyje nederančių žodžių. Tačiau nebūtinai. Kartais kalbos „šuolis“ neįvyksta ir mažylis vartoja tik kelis pirmus žodžius arba ką nors pasakoja „savo“ kalba. Nereikia dėl to išgyventi, nes kiekvienas vaikas savitas. Nieko keista, jei toks kalbos „šuolis“ įvyksta jau perkopus antruosius metus.

3 metai: kūryba

2 m. vaikučio kalbos raidai skatinti labai reikia pasakų, eilėraštukų. Jis jau supranta ne tik paliepimus, bet ir, pavyzdžiui, pasakojimą apie daiktus, kurių nėra šalia. Mažylis netaria tam tikrų garsų, juos painioja ir sukeičia vietomis. Besibaigiant tretiesiems metams, vaiko kalbą sudaro jau 1200-1700 žodžių. Nors jo suregzti sakinukai nebūtinai būna suderinti, tačiau vaikutis jau sugeba praktiškai viską pasakyti.

Trečiais gyvenimo metais daugelis vaikų nesugeba ištarti garsų h, f, r, š, ž, č, dž. Juos pradeda ištarti vėliausiai ir dažniausiai tenka taisyti. Šiame amžiuje prasideda labai įdomus reiškinys – žodžių kūryba, kuri suklesti tik ketvirtaisiais metais.

Sunkiausiai ištariami garsai vaikams yra: h, f, r, š, ž, č, dž.
Shutterstock nuotr.

4 metai: naujadarai

Iki ketverių metų pabaigos vaikas jau turėtų ištarti visus garsus. Smarkiai tobulėja „naujadarų“ kūryba. Būna, kad minkština kai kuriuos priebalsius, sako liova, liabas, liabai...

Pasitaiko, kad vis dar painioja garsus ar neištaria sudėtingesnės struktūros žodžių. Šiame amžiuje greitai vystosi rišlioji kalba, ilgėja, tobulėja sakiniai, nors kartais be konteksto jie sunkiai suprantami. Tėvams svarbu stebėti, ar vaikas sugeba rišliai kalbėti, dėlioti žodelius į sakinius, atskleisti savo mintis. Maždaug iki 5 m. daugiausia vystosi vaiko kalba.

5 metai: greitakalbė

Rišlioji kalba vystosi itin sparčiai. Mažylis su tėvais jau bendrauja dialogu, o kartais mėgsta ir pats vienas su savimi pasikalbėti. Jau sugeba ką nors nuosekliai papasakoti, tačiau pasakojimas dar susijęs su kokia nors esama padėtimi. Kol kas nekuria ir nepasakoja fantazijų (bet gali visiems papasakoti visą tiesą apie tai, kas vyksta namuose). Nuo 2 iki 5 m. pabaigos vaikams, ypač greitakalbiams, būdinga kelis kartus pakartoti atskirus skiemenis (fiziologinė iteracija). Tokia kalba panaši į mikčiojimą, tačiau tai įprasta, ypač jei vaikas kupinas įspūdžių ir nori kuo greičiau jais pasidalyti.

6-7 metai: aiškios mintys

Šio amžiaus vaikas žaidžia ir daug bendrauja su bendraamžiais. Bet kalba jis du tris kartus mažiau nei penktaisiais gyvenimo metais. Jau nebesikalba pats su savimi, o rišlioji kalba lieka tokia, kokia buvo ir prieš metus. Susidaro įspūdis, kad vaiko kalba nesivysto, netobulėja, bet yra ne visai taip. Tai vadinama išorinės kalbos perėjimu į vidinę, paprastai tariant, vaikas mokosi atskleisti savo mintis, reikšti tai, ką galvoja.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis