Manantys, kad žaidimai su vaiku prasideda tik jam ūgtelėjus, labai klysta. Čiūčiavimai, dainavimai, prisilietimai – tai patiks vos gimusiam mažyliui. Nemanykite, kad kūdikis nieko nesupranta – jis labai stipriai jaučia pasaulį, aplinką ir santykį su tėvais, todėl, pavyzdžiui, jei nuolat būsite tyloje bei mažai kalbėsite su mažyliu, jam tai sukels nesaugumo jausmą. Net atlikdami kasdienius veiksmus, galite ugdyti savo vaiką. Kai keičiate sauskelnes – dainuokite skirtingomis balso intonacijomis. Prieš maudynes – pamasažuokite visą vaiko kūnelį, jam pasakodami, kad „dabar liečiu tavo kojytę, o štai tavo nedidelė rankytė". Atsiminkite, kad nuo pirmųjų dienų pradėję žaisti su kūdikiu, ne tik jam suteiksite didelį malonumą ir jį lavinsite, tačiau suformuosite šeimos ritualus bei patys įprasite kasdien skirti dėmesio ugdomajai veiklai.
Jei iki pirmojo pusmečio žaidimai labai paprasti ir daugeliui žinomi, su vyresniu kūdikiu galėsite nuveikti jau kur kas daugiau. Ir tai, be jokios abejonės, turės didelės įtakos vaiko intelektualinei raidai. Kaip teigia daugelis raidos specialistų, „žmogaus smegenys vystosi mums įgyjant patirties, todėl vaikui sužinant ir išmokstant naujų dalykų, kinta fizinė jo smegenų struktūra". Klysta tėvai, manantys, kad vaikas visko išmoks pats ar jį išmokys darželio bei mokyklos auklėtojos. Mūsų patirtis, įgūdžiai ir gabumai formuojasi dar kūdikystėje.
KALBOS RAIDA. Smegenys ankstyvuoju vaiko gyvenimo laikotarpiu (nuo metų iki trejų) yra imlios kalbos mokymuisi, todėl, žaisdami, turime plėsti tiek pasyvųjį (tai, ką jis supranta, bet dar netaria), tiek aktyvųjį (tariami garsai ir žodžiai) žodyną. Kuo daugiau kalbėkite patys: tiek pasakokite vaikui apie jį supančią aplinką, tiek kuo daugiau bendraukite tarpusavyje. Pavyzdžiui, tvarkote namus ir garsiai sakote: „dabar plaunu grindis, bus švarios grindys, valau nuo stalo dulkes" ir t.t. Kuo vaikas daugiau girdės jūsų ištartų žodžių, o ne foninio garso, pavyzdžiui, televizoriaus, tuo jo žodynas sparčiau plėsis. Atsiminkite, kad kol vaikas dar visai mažas, jam sakomus sakinius geriausia formuoti trumpus ir aiškius. Jam augant ir plečiantis jo žodynui, pamažu ir jūs įterpkite vis daugiau naujų žodžių.
Jei jūsų kūdikis jau ropoja, o gal net vaikšto, įtraukite jį į bendrą šeimos veiklą. Paprašykite paimti vieną ar kitą daiktą, nunešti sauskelnes į šiukšlių dėžę. Pirmus kartus, aišku, tai darysite kartu, tačiau svarbu, kad mažylis pradėtų pažinti tiek daiktą, apie kurį kalbate, tiek jį susieti su veiksmu, kurį prašote padaryti.
Kalbos raidai teigiamos įtakos turi ir žaislai, sakantys pavienius lietuviškus žodžius ar frazes („čia mano rankytė", „kokia tu didelė", „myliu tave" ir t.t.). Vaikas ne tik mokysis spaudyti žaislo kūno dalis, kad išgirstų žodžius, tačiau juos pradės sieti ir suvokti jų reikšmę (su tėvelių pagalba).
Pasyviojo žodyno formavimui labai svarbu, kad maždaug nuo šeštojo kūdikio gyvenimo mėnesio jo akiratyje atsirastų pirmųjų knygelių. Jos turėtų būti kuo paprastesnės, su kuo aiškesniais paveikslėliais. Kai kurie raidos specialistai teigia, kad vaikams iki trejų metų geriausia vartyti knygeles, kuriose vaizduojami itin tikroviški objektai ar net nuotraukos. Taip mažylis susipažįsta su realiu pasauliu.
STAMBIOJI MOTORIKA. Antrąjį vaiko gyvenimo pusmetį jo stambiosios motorikos raida vystosi labai greitai. Tik pradeda vartytis, tuomet sėdėti, šliaužti, ropoti ir vaikščioti. Vieni mažyliai savarankiškai eiti išmoksta dar nesulaukę pirmojo gimtadienio, kiti – prabėgus mėnesiui ar keliems po jo. Daugelis ortopedų teigia, kad tai turėtų atsitikti natūraliai, neverta vaiko vedžioti už rankų (ypač, jei jam tai nepatinka) ar kitaip primygtinai mokyti. Visai kita – žaidimai. Vienas tokių žaislų, kuris ne tik skatina mokytis vaikščioti be baimės, bet ir domina vaikus dėl įvairiausių papildomų funkcijų – stumdukas. Dažniausiai jis turi nuimamą veiklos centrą, pilną įvairių įdomybių (skirtingų formų mygtukus su švieselėmis, kurie supažindins mažylį su skaičiais, raidėmis, gyvūnais, spalvomis, pagros linksmų dainelių ir muzikėlių).
Susidomėjimą vaikščiojimu kūdikiui sukelsite, jei namuose ant sienų priklijuosite įdomių, jo smalsumą skatinančių žaislų ar paveikslėlių. Taip jis bandys stotis ir eiti palei sieną. Jei mažylis dar nebando vaikščioti, leiskite jam pasidžiaugti ropojimo laikotarpiu ir taip stiprinti savo kūną. Namuose sukurkite judėjimą skatinančias erdves, pavyzdžiui, įsigykite labirintą, kuriame mažylis galės landžioti. Kelias su kliūtimis, kurias reikia patraukti, įveikti – taip pat skatins ne tik stambiosios motorikos raidą, tačiau ir mąstymą.
SMULKIOJI MOTORIKA. Ją galime pradėti lavinti maždaug nuo trečiojo mėnesio – duoti mažyliui skirtingų formų ir faktūrų daiktų, tačiau maždaug nuo šeštojo mėnesio prasideda aktyvus paties vaiko dalyvavimas tokiuose žaidimuose. Rūšiavimui ir dėliojimui galite naudokite tiek buityje randamus daiktus – dėžes, dėžutes, buteliukus, sagas, šiaudelius, makaronus, akmenėlius, kaštonus (tik įsitikinkite jų saugumu ir stebėkite, kad mažylis neužspringtų), tiek specialius žaislus. Pastarieji pravers tomis akimirkomis, kai negalėsite būti prie žaidžiančio vaiko. Po kelių kartų, kai kartu pabandysite sudėti figūrėles į puodynėlę, gali būti, kad jis jau ir pats bandys tai savarankiškai daryti.
Smulkiosios motorikos lavinimui pravers įvairios minkštos, skirtingų faktūrų knygelės ar lavinimo kubai. Labai svarbu, kad kūdikis galėtų gniaužti, spausti, traukti. Gana anksti daugelis vaikų perpranta ir vėrimo žaidimus. Tai skatina koncentraciją, susikaupimą, moko nuoseklumo ir suteikia didžiulį pasitenkinimą, kai mažyliui pavyksta pačiam suverti visus žiedus.
Ne mažiau svarbu po truputėlį mokytis dėlioti kaladėles ar kubus. Pavyzdžiui, skirtingų dydžių kubelius statyti vieną ant kito. Taip vaikas pažįsta skirtumus, suvokia, kas yra „didelis", o kas „mažas", taip pat pamažu pradeda identifikuoti daiktų dydį.
PAŽĮSTU SAVE. Tikriausiai pastebėjote, kiek džiaugsmo jūsų mažyliui suteikia jo atvaizdas veidrodyje? Tai ženklas, kad jis pradeda pažinti save ir socializuotis. Vartokite kuo daugiau įvardžių „aš" „tu" ir vaiką vadinkite vardu. Pavyzdžiui, klauskite – „kas supyko?" ir atsakykite „tu (arba vaiko vardas) supykai".
Šiuo laikotarpiu labai svarbu pradėti mokytis žmogaus kūno dalių. Kūdikių ugdymo specialistai sako, kad vos dešimties mėnesių žmogutis gali suprasti ir atpažinti pagrindines žmogaus kūno dalis, tiesiog reikia jam jas rodyti. Šiam žaidimui galite mažyliui nupirkti pirmąją lėlę. Taip galėsite rodyti jos kūno dalis (akis, nosį, lūpas, rankas, kojas ir t.t.) ir kai kurias sąvokas mokyti ištarti, o kitas jis tiesiog kaups savo atmintyje ir gebės parodyti.
Dar viena paprasta, nieko nekainuojanti praktika, kaip vaiką mokyti apie emocijas – nuotraukų rodymas. Nufotografuokite skirtingas mažylio emocijas (džiaugsmingą, piktą, liūdną, rimtą) ir leiskite jam jas tyrinėti, pasakokite, kad „čia tu liūdnas, o čia linksmas". Sakoma, kad labai svarbu vaikui jo emocijas kuo greičiau parodyti, todėl galima tiesiog jį nufotografuoti telefonu ir iškart kartu pasižiūrėti į nuotrauką. Pamatysite, su kokia nuostaba jis save stebės.
JUSLIŲ PAŽINIMAS. Vaikui svarbu visapusiškai pažinti pasaulį, todėl patariama daiktus jam ne tik rodyti, garsiai pasakyti jų pavadinimus, tačiau įtraukti net ir skonio bei kvapo receptorius. Pavyzdžiui, jau nuo dešimties mėnesių, įsibėgėjus primaitinimui, supažindinkite savo mažylį su vaisiais ir daržovėmis. Duokite jam į rankas nuluptą bananą ar obuolį, pasakokite, kas tai, parodykite, kaip juos reikia pauostyti ir kartu ragaukite. Taip mažylis konkretų daiktą, šiuo atveju – bananą ar obuolį, intuityviai sies su keliomis juslėmis – vaizdu, garsu, skoniu, kvapu.
Atsiminkite, kad efektyvus ugdymas bus tas, kuris vaikui teiks malonumą ir norą pažinti. Jei matote, kad viena ar kita veikla mažylio dar nedomina ar jį erzina – pabandykite kitus žaidimus. Kiekvienas vaikas yra individualybė, su skirtingais poreikiais ir polinkiais, todėl tėvų pareiga jiems padėti atrasti pasaulį, atskleisti savo kūrybinius talentus ir kartu kasdien žaisti bei mokytis.
