Rodos, kad visa šeima siekia to paties – darnaus šeimyninio gyvenimo, tačiau kad ir kaip visi stengtųsi būti supratingais ir padedančiais – namie kažkoks chaosas. Kiekvienas iš namiškių kažką daro, kartais keli daro tą patį, o kažko nepadaro niekas.
Todėl, ypač kai namuose atsiranda naujas gyventojas, ir viskas tampa „kitaip ir greičiau" – būtina kalbėtis. Kalbėtis konstruktyviai, konkrečiai visiems pasiskirstant darbus ir nusistatant aiškią dienotvarkę.
Kas svarbiausia - kai yra aiški dienotvarkė vaikams, atsiranda poilsio ir tėvams. Kad kūdikis išmoktų susiorientuoti šiame pasaulyje, jam reikia lengvai suvokiamos nustatytos dienotvarkės. Mažyliui turi būti aišku, kas ir kada vyksta jo namuose, ko iš jo yra tikimasi ir kur yra jo vieta.
Naujagimiui svarbus dienos ir nakties ritmas
Visų pirma, naujagimiui reikia padėti atrasti savo dienos ir nakties ritmą, kuriame miegas užimtų deramą vietą. Kiekvienam vaikui reikalingas pastovus jo amžių atitinkantis dienos režimas – tai reikalinga, kad būtų aiškios ribos, kuriose mažylis gali jaustis saugus.
Tokiam ritmui atsirasti yra būtina sąmoninga tėvų pagalba, nes pats mažylis savaime to nepadarys. Jeigu viskas paliekama pačiam kūdikiui, susiformuoja užburtas „visko po truputį" ratas: penkiolika minučių verkia, penkiolika minučių žindžia, penkiolika minučių miega – ir taip valandų valandas. Tada kūdikis būna nei pakankamai pamiegojęs, nei iki galo pavalgęs, nei tikrai pavargęs.
Kol vaikutis dar visai mažas, griežtų rėmų nustatyti nepavyks, tačiau viskas turėtų prasidėti po truputį.
Trys pirmieji mėnesiai - riba kūdikio gyvenime
Iki maždaug trijų mėnesių amžiaus mažylis gyvena pagal savo nustatytą vidinį valgymo ir miegojimo režimą, tačiau nuo trečiojo mėnesio jau galima vaikutį pratinti prie konkretaus režimo.
Iki trečiojo mėnesio turėtumėte apsispręsti, kur miegos jūsų mažylis, nes vėliau miego pokyčiai bus kur kas sunkesni. Jeigu mažylis miegodavo su jumis, tačiau norite, kad jis miegotų savo lovelėje, perkelkite jį ten, iki kol jam sueis 3 mėnesiai.
Taip pat nuo šio amžiaus stenkitės pradėti pratinti kūdikį prie to paties miegojimo laiko. Mažylis turėtų būti migdomas tuo pačiu laiku, ne „maždaug 8-9 valandą".
Į pagalbą rekomenduojama pasitelkti migdymo ritualus, tokius kaip maudynės, knygelės skaitymas, maitinimas, lopšinė. Pamažu mažylis pripras prie tokios įvykių sekos ir organizmas pats ims ruoštis miegui.
Iki maždaug trijų mėnesių amžiaus mažylis gyvena pagal savo nustatytą vidinį valgymo ir miegojimo režimą, tačiau nuo trečiojo mėnesio jau galima vaikutį pratinti prie konkretaus režimo.Psichologė Karolina GURSKIENĖ
Su maitinimu šiek tiek sudėtingiau, ypač krūtimi maitinantiems mažyliams – jie valgo paprastai kada nori, be jokio grafiko. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuo trečiojo mėnesio, kūdikis jau gali išbūti nevalgęs apie pusantros valandos.
Taigi, vos mažyliui pravirkus nebūtina jam siūlyti krūtį, galbūt jis tiesiog nuobodžiauja ir nori pažaisti arba pasižvalgyti saugiai įsitaisęs ant motinos rankų.
Pasikartojanti mažylio diena
Mažylio diena turėtų turėti tam tikrą seką, kaip, pavyzdžiui: 7 valandą ryto atsikėlė, pavalgė (jei maitinamas krūtimi, maitinti neleidžiant užmigti tol, kol mažylis pakankamai pasisotina), tada laikas žaidimams (gulėjimas ant grindų, žvalgymasis po kambarį, „pokalbiai" su namiškiais ir kita, vaiko amžių atitinkanti veikla), kuris gali trukti iki pusantros valandos, vėl miegučio laikas.
Ši įvykių seka yra tik pavyzdys, kaip gali atrodyti kūdikio pirmoji dienos pusė, tačiau reikia atsižvelgti į kiekvieną mažylį individualiai: kada jis keliasi, kada būna labiausiai apsnūdęs, kada labiausiai nusiteikęs žaismingai.
Tokios gairės ne tik kūdikiui padės lengviau orientuotis kasdienybėje, tačiau ir jums susiskirstyti laiką, susiplanuoti savo dieną skiriant laiko ir sau, ir kitiems namiškiams. Reikėtų nepamiršti, kad per daug laisvės gali bauginti, nes nebelieka ribų, kuriose vaikas turi išmokti orientuotis.
Ar reikia kūdikį maitinti kas tris valandas?
Jeigu pažiūrėtumėme į sparčiai populiarėjantį prancūzišką auklėjimą, pastebėtume labai griežtą režimą ir dienotvarkę – visada tuo pačiu metu miegoti, tuo pačiu metu valgyti, tuo pačiu metu pasivaikščioti po lauką.
Įdomus dalykas yra tas, kad „prancūziškai auklėjant“ kūdikį, nesvarbu iš krūties ar buteliuko, yra maitinamas kas tris valandas.
Dar ne taip jau seniai ir mūsų tauta buvo griežtai mokoma kūdikius maitinti kas 3 valandas, ir jokių išimčių būti negalėjo. Dabar dauguma literatūros pabrėžia, kad kūdikį reikia maitinti tada, kada tik jis užsinori.
Ir čia staiga prieš akis „išdygsta" sparčiai populiarėjantis prancūziškas auklėjimas su savo tvarka. Jaunos mamos natūraliai sutrinka. Susidaro įspūdis, kad viskas buvo pervertinta, „persūdyta" – sovietų laikais režimas per griežtas, dabar – per lankstus, prancūziškas – sunkiai įgyvendinamas, neįprastas ir keistokas.
Reikėtų nepamiršti, kad kiekvienas kūdikis yra individualus su išskirtiniais savo poreikiais, todėl vieniems reikia griežto režimo, o kitiems užtenka lankstesnio grafiko, tik nustatytų gairių. Esmė visais laikais ir „madomis" ta pati – kiekvieno kūdikio diena turėtų praeiti panašiu tempu.
Svarbiausia yra pasirinkti tokį režimą, kuris būtų naudingas kūdikiui ir patogus tėvams. Juk tik nusistovėjus tam tikrai tvarkai, kuri yra aiški visiems namiškiams, namuose vėl tampa ramu ir jauku.
Psichologė Karolina Gurskienė
