Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Pradėjo vaikščioti – nustojo kalbėti: ar iš tiesų taip nutinka?

Jauna mama klausia, ar gali būti taip, kad pradėjęs vaikščioti mažylis kuriam laikui taip susikoncentruoja ties nauja veikla, kad kuriam laikui „pamiršta“ jau turėtus įgūdžius, šiuo atveju - kalbėjimą.


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Viktorija klausia:

„Ar tiesa, jog būna taip vaikams: pradėjo vaikščioti – nustojo kalbėti? Mano dukrytė tardavo žodžius „mama, tete, ale (alio), lelia", tačiau pradėjus eiti pirmuosius žingsnius, nei vieno žodelio nebetaria. Ar man reikėtų sunerimti?“

Atsako Individualiosios psichologijos konsultantė Asta Vaitkevičienė, www.ipi.lt.

Laba diena Viktorija, suprantu Jūsų nerimą, tačiau pateikėte labai mažai informacijos, kad būtų galima ką nors tiksliau atsakyti. Neaišku, kokio tiksliai amžiaus yra Jūsų dukrytė? Ar Jūs padedate jai žengti pirmuosius žingsnius? Kokias ji pati rodo pastangas šiuos žingsnius žengti? Koks Jūsų ir dukros bendravimas. 

Taip pat neatskleidėte nieko apie jos charakterį. kaip ilgai tęsiasi jos tylėjimas? Ar ji tyli tik bandydama eiti? Ar iš viso po pirmųjų žingsnių neprataria nė žodžio jau kurį laiką? Ar ji išsako kokius nors garsažodžius, kaip paprastai vaikai daro? 

Atsakymai š šiuos klausimus padėtų atsakyti konkrečiau. Preliminarus mano spėjimas pagal ganėtinai abstraktų Jūsų klausimą galėtų būti toks.

Jei Jūsų vaikas ramaus būdo, mėgstantis savarankiškai tyrinėti aplinką ir įsijaučiantis į savo tyrinėjimus užsimiršta, neprašo nuolatinio suaugusiųjų dėmesio ir bendravimo, gali būti, kad kalba jam atrodo nelabai reikalinga išraiškos priemonė. 

Vida Press

Jei mano preliminarus spėjimas yra realus, gali būti, kad pirmieji žingsniai pareikalauja iš Jūsų dukros labai daug pastangų. Jeigu iš tiesų yra taip, gali būti, kad ji, bandydama eiti, labai susikaupia ir įsijautusi į naują patyrimą tarsi "užmiršta" kitus, ką tik įgytus gebėjimus. 

Tačiau pabrėžiu, tai tik spėjimas, kuris neturi tvirto pagrindo. 

Padrąsinčiau Jus kreiptis į Jūsų dukrą prižiūrintį pediatrą ir išsakius savo nerimo priežastį, prašyti išsamios apžiūros bei konsultacijos.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?