Konsultuoja klinikinė psichologė psichoterapeutė Marija Vaštakė

Kas geriau ar, priešingai, blogiau atsakyti vienareikšmiškai itin sunku. Svarbu kelti klausimą, kas geriau konkrečiam vaikui. Asmeniškai aš esu prieš formules, nes tai, kas tinka visiems, iš tiesų netinka niekam.

Įvairiose kultūrose vyrauja skirtinga nuomonė apie vaikų darželius apskritai. Pavyzdžiui, Izraelyje mama su kūdikiu vaiko priežiūros atostogų išeina viso labo trims mėnesiams, paskui jį atiduoda į lopšelį. JAV manoma, kad mama su kūdikiu turėtų būti pirmuosius vaiko gyvenimo metus dvidešimt keturias valandas per parą. Taigi, matome didelius kultūrinius skirtumus, o ką jau kalbėti apie kiekvienos šeimos ypatumus, požiūrį, filosofiją.

Yra netgi tokių nuomonė, kad vaikui iš viso geriau neiti į vaikų darželį ne tik vasarą, o apskritai, jei jis turi nedirbančią močiutę. Ir motyvas „vaiko socializacija“ čia negalioja, aktyvi močiutė visada nesunkiai ras, kaip vaiką socializuoti, lankysis tose vietose, kuriose jam būtų galimybė bendrauti su bendraamžiais.

Močiutė močiutei nelygi, tad vienai tikrai galima patikėti vaiką per atostogas, o kitai galbūt ir nereikėtų. Tėvams patiems labai svarbu įvertinti, ar ji turi pakankamai sveikatos, jėgų, noro prižiūrėti anūką per vasaros atostogas. Atsakius į šiuos klausimus atsakymas greičiausiai paaiškės pats savaime. Taip pat ir darželis darželiui nelygu, o ir auklėtojų yra įvairių. Man atrodo, kad svarbiausia būti jautriems savo vaikams ir stebėti, kaip vaikas jaučiasi darželyje, o kaip pas močiutę.

Vaikų darželio privalumai yra tokie, kad čia su vaikais užsiima specialistai, kurie atlieka ugdomąjį darbą, bendraujama su bendraamžiais, vaikai turi daugiau laisvės, tampa savarankiškesni. Kitas dalykas, o gal nekelti klausimo, ką rinktis – močiutę ar darželį. O galbūt galima ir darželį, ir močiutę?