5 svarbiausi dalykai, kurių vaikai mokomi prieš mokyklą

Ko vaikai mokomi priešmokyklinėje grupėje? Šis klausimas kyla dažnam tėčiui ir mamai. Apie tai papasakoti paprašėme vaikų darželio „Šilagėlė“ pedagogės Dalios Masilionienės.

Priešmokyklinėje grupėje vykstantį ugdymą reglamentuoja bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Joje nusakyti pagrindiniai vaikų ugdymo(si) tikslai, principai, sėkmingam ugdymuisi mokykloje būtinos vaikų kompetencijos, nurodytos vaikų ir ugdytojų veiklos kryptys ir būdai, teikiantys galimybę per vienerius metus pasiruošti į mokyklą.


Priešmokyklinio ugdymo siekiamybė - padėti vaikui įgyti kasdieniam gyvenimui ir sėkmingam ugdymui(si) mokykloje būtinų kompetencijų. Išskiriamos penkios kompetencijų grupės, kurių pagrindas – jau susidarytų vertybinių nuostatų, įgytų gebėjimų ir įgūdžių bei patirties visuma:


1. Socialinė kompetencija


Gyventi ir būti greta, kartu, tai – gebėti prisitaikyti prie naujų situacijų; išreikšti pasitikėjimą suaugusiais; suvokti savo jausmus ir tinkamai juos išreikšti; ginti savo teises; tausoti ir rūpintis grupės aplinka ir priemonėmis; laikytis grupės dienotvarkės, taisyklių; žaisti su kitais vaikais; dalytis žaislais it gerbti kitų teises; taikyti mąstymo įgūdžius konfliktams spręsti.


Vida Press


2. Komunikavimo kompetencija


Klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti, išreikšti save, bendrauti su kitais, tai – girdėti ir skirti kalbos garsus; išreikšti mintis žodžiais ir sakiniais; suprasti žodinius nurodymus ir jiems paklusti; aktyviai dalyvauti pokalbyje; suprasti ir interpretuoti knygų ir tekstų mintis; bandyti rašyti raides ir žodžius.


Vida Press


3. Sveikatos saugojimo kompetencija


Sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti, tai - įvaldyti pagrindinius judesius( bėgti, šokinėti, strikinėti, šuoliuoti); išlaikyti pusiausvyrą; įvaldyti metimo, gaudymo,spyrimo įgūdžius; valdyti smulkiuosius rankų raumenis.


Vida Press


4. Pažinimo kompetencija


Tyrinėti ir atrasti pasaulį, tai - domėtis daiktais ir įvykiais; lanksčiai spręsti problemas; matuoti, dėlioti, klasifikuoti daiktus tam tikra tvarka; kurti, interpretuoti, komentuoti įvairią veiklą ar rezultatus; pažinti skaičius ir bandyti skaičiuoti.


Vida Press


5. Meninė kompetencija

Dainuoti, piešti, vaidinti ( pajausti, kurti, grožėtis, įsivaizduoti).


Vida Press


Žaidimo svarba ir nauda


Vyraujanti vaiko veikla yra žaidimas. Žaisdamas vaikas veiksmais, laikysena, mimika, gestais, kalba parodo, kaip jis suvokia suaugusiuosius, jų veiklą, elgseną. Žaisdami keliese vaikai mokosi „skaityti“ socialinius ženklus, juos suprasti, atspėti ketinimus ir tinkamai elgtis. 


Vaikų kūryboje itin ryškus žaidimo ir meninės raiškos giminingumas: vaikai žaidžia garsais (gamtos garsų pamėgdžiojimas, girdėtų dainelių perkūrimas, matytų vaikiškų filmukų interpretavimas), judesiais (spontaniški, nuotaiką išreiškiantys judesiai, žmonių, gyvūnų judesių mėgdžiojimas). Vaikai mielai žaidžia suaugusį, susitaria dėl vaidmenų, žaislų, žaidimo taisyklių, užbaigti žaidimą ir susitvarkyti.


Tėveliams ugdant savo vaiką labai svarbu pasinaudoti visomis kasdienėmis situacijomis, išvykomis automobiliu, neįprastais įvykiais. Žaisminga veikla padės vaiką ugdyti tiek fiziškai, tiek emociškai ir intelektualiai. Jei vaikas ir neturi motyvacijos, jis norės pamėgdžioti, pasinaudos patirtimi, o tai puiki visuomeninių santykių formavimo galimybė.

Daugelis vaikų pasižymi sulėtėjusia psichomotorika. Todėl vaikus rengti mokyklai reikia nuo mažens. Jeigu vaikas turi kalbėjimo ar bendravimo problemų, nedelsdami, dar vaikui esant ikimokyklinio amžiaus, kreipkitės į specialistus.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogai deda visas pastangas, kad vaikas mokykloje norėtų mokytis,būtų žingeidūs, pasitikėtų savimi ir savo gebėjimais. Labai svarbu palengvinti vaiko startą ir sudaryti prielaidas tolimesniam sėkmingam jo ugdymuisi mokykloje.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis