10 patarimų, kurių laikantis namuose įsivyraus ramybė

Atėjo ruduo. Visom prasmėm. Šiaip ruduo geras dalykas, bet namuose, bent jau mums, kasmet gaunasi visiškas chaosas.

1. 10-15 min. KAS DIENĄ individualaus dėmesio kiekvienam vaikui. Turbūt dar niekas šiame pasaulyje neišrado veiksmingesnio būdo būti darnoje su savimi ir savo vaikais nei skirti laiko tete-a-tete pabuvimui. Nors 10 min. kokybiško, individualaus, pozityvaus, palaikančio, išklausančio visiškai šimtaprocentinio asmeninio dėmesio per dieną daro stebuklus. Rezultatai greiti. Kelios dienos ir matosi akivaizdūs pokyčiai. Keičiasi vaikas. Keičiasi tėvai (taip, gerai būtų skirti valandą individualaus dėmesio, bet pradėkime nuo 10 min. ir jausimės šaunuoliai, savimi patenkinti, didžiuosimės savimi, o kai patinki sau, patinka tau ir visas likęs pasaulis, tame tarpe ir nuosavi vaikai su visais savo poreikiais ir norais). Vaikui dėmesio reikia gal net labiau nei maisto, taigi negavęs teigiamo, jis gaus neigiamo, bet gaus. O išgyventi stresą su neigiamu elgesiu užims tikrai daugiau laiko nei 10 min.


2. Tėvų požiūris į miegą turi būti rimtas ir atsakingas. Paaugusiam vaikui ar paaugliui, kuris lanko darželį, mokyklą, kelis būrelius, eina pas draugus į svečius, dūksta kieme ir t.t. miego gali reikėti net daugiau nei mažyliui, kuris dienas leidžia ramiai namuose. Didelė dalis vaikų miega gerokai mažiau nei jų augančiam kūnui reikia. O miego trūkumas sukelia irzlumą, piktumą, pilvo skausmus, valgymo sutrikimus, dėmesio sutrikimus ir t.t. Tikrai nelengva juos vakarais nuraminti ir nureguliuoti iki lovos, bet galima bandyti kažkaip iš lėto, po 5-10 min. ankstinti laiką kas dieną. Gerai pailsėjęs vaikas dažniausiai yra ir gerai besielgiantis vaikas, jam daug lengviau ir linksmiau diena praeina, geriau sekasi mokslai ir būreliai. Jei matote, kad vaikui „šakės" bent jau kelis vakarus iš eilės, grįžę namo sodinkite ant sofos po antklode, leiskite žiūrėti filmukus ar tiesiog su Jumis kalbėtis. Atneškite taip sėdinčiam arbatos, kokį vaisių. Tegu ir nenueis miegoti anksčiau, bet sėdės vietoje ir ilsėsis.


3. Esminiams dienos momentams kartu su vaiku sukurkite rutiną. Rutiną dera sugalvoti kartu, tuomet kartu ją užrašyti ir nupiešti bei pakabinti atitinkamoje vietoje. Tokiu būdu vaikas matys paveiksliuką ir žinos ką daryti toliau ir visiškai nebus streso, kad tėvai ragina, burba ir rodo pirštu kas po ko seka. Net jei priminsite pasižiūrėti į paveiksliuką, kurį sugalvojo ir iliustravo pats vaikas (gal kartu su Jumis), tai nebus tas pats, kas konkrečiai pasakyti ką ir kaip daryti. Rutinas derėtų sukurti:

- Rytui. Keliamės. Pirma rengtis ar pirma praustis? Kuriuo metu lovą klotis?

- Grįžimui iš mokyklos/darželio. Paruošti pamokas. Pailsėti.....

- Vakarui. Susiruošti daiktus rytdienai. Praustis. Rengtis. Pasaka. Miegoti. O gal pirma pasaka, o paskui praustis ir miegoti?


4. Visi namuose privalo turėti kasdienį darbą dėl bendro labo. Nuo pačių mažiausių iki didžiausių. Ne dėl savęs, o dėl visų. Kai kas dieną padarai kažką dėl visų jautiesi labiau bendruomenėje. Atsakingas. Svarbus. Reikalingas. Kai vaikas turi pareigų, kažkaip savaime išvengiama to, kai jis žino tik savo vieno norus bei poreikius. Vaikams galima prigalvoti įvairiausių darbų: šiukšlių išnešimas, stalo serviravimas, indų nurinkimas pavalgius, gėlių laistymas, kambarių vėdinimas, žolės pjovimas ir t.t. ir t.t.


5. Padėkite teisėjo švilpuką į šalį (labai patiko mums šis posakis). Namuose niekas nėra teisėjas niekieno kito veiksmams. Kas susipyko, tas ir išsiaiškina. Jei tėvai vis tik kišasi į vaikų susipykimus, tai turėtų būti ne tam, kad pasakytų kas kaltas, o kas - ne bei paskirtų bausmę. Tėvų vaidmuo gali būti užduoti tinkamus klausimus, į kuriuos atsakydami patys vaikai išnarpliotų konfliktinę situaciją.


6. Supaprastinkite namų taisykles. Jei tėvai kiekvienas atskirai ar abu kartu sugalvoję bent 50, o gal ir daugiau visokiausių taisyklių, tai kaip vargšui vaikui jų visų tinkamai laikytis? Viskas suprantama, kad reikia rankas plauti, lovą kloti, teisingai įrankius stalo laikyti, rūbus susidėti, namo grįžti laiku (vyresniems vaikams) ir t.t. Bet derėtų išrinkti tai, kas iš tikro svarbiausia ir susitarti pasekmes, kurios bus pažeidus taisykles. Pasekmės turėtų būti ne bausmė, o natūrali, normali veiksmų pasekmė.


7. Beveik visi tėvai yra naudoję „Eik pagalvoti į savo kambarį" metodiką kritinėms situacijoms suvaldyti bei neutralizuoti. Ši metodika tam momentui lyg ir nuramina aistras, bet iš esmės problemų nesprendžia. Kodėl? Nes vaikas elgiasi netinkamai ne todėl, kad yra blogas, o todėl, kad dėl to, jog yra vaikas ir neturi patirties šiame pasaulyje, tiesiog nežino, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Nuėjęs pagalvoti į kambarį arba į kampą jis nesužino, kaip kitaip reikėjo elgtis negu jis pasielgė. Todėl derėtų neužleisti ir nepalikti jokio incidento šiaip. Lyg viskas nurimo, visi vėl laimingi, ir gana. Negana. Situaciją išspręsti ir aptarti reikia kas kartą nedelsiant, kai ji atsitiko. Taip išvengsime perpildytos stiklinės efekto, kai jau tikrai nebežinai, ką daryti, viskas „bėga per viršų" ir nebeaišku, kurią problemą ar nuoskaudą pirma gaudyti.


8. Pasakykite ne sakymui ne. Vaikai tokie jau sutvėrimai, kad jie prašo ir klausia nuolat, nesustodami, nesusičiaupdami ir mes daug dažniau į jų paklausimus atsakome „ne", negu „taip". Rimtai. Dažniausiai gaudami atsakymą „ne" į savo paklausimus, natūralu, kad patys dažniausiai net nepagalvoję atsako „ne" į mūsų pastabas. Bus sunku. Labai sunku. Bet reikia susikaupti ir rasti, kaip pasakyti „taip", jei tik tai nors kiek įmanoma. Žinoma kartais yra situacijų, kai „ne" yra galutinis ir neginčijamas, bet dažnai tą mūsų „ne" galima sušvelninti, pvz. „žinoma, galėsime jau šį savaitgalį". Tereikia patiems nepamiršti pažado ištesėti.


9. Būkite laimingi ir pozityvūs. Būkite pavyzdžiu tokio žmogaus, kokiu norite matyti savo vaiką. Kaip vaikas Jus apibūdintų savo draugams? Linksmas, švelnus, geras, rūpestingas, daug žaidžia, supranta, juokiasi, paguodžia... O gal: griežtas, pavargęs, piktas, nesukalbamas, duoda daugybę nurodymų...? Įpratus šypsotis kas benutiktų, situacija dažniausiai pagerėja, nesklandumai nebeatrodo tokie dideli ir neįveikiami. Matydami tėvus pozityvius, vaikai ir patys tokie tampa.


10. Jei tik įmanoma, išsiaiškinkite blogo elgesio priežastį. Labai dažnai „blogas elgesys" turi priežastį. Gal mama visą dieną dirbo, o vaikai vieni patys žaidė? Gal jie nevalgo, nes norėjo patys išsirinkti lėkštes? Reikėtų (kažkaip tikrai reikėtų) išlikti ramiems ir stengtis įžvelgti kas yra „blogo elgesio" priežastis ir tą priežastį pašalinti.


Jaukių ir ramių Jums rudens vakarų!


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis