Nuo pat kūdikystės vaikai susiduria su aplinkybėmis, kurios turi įtakos mažylių emocinei raiškai. Jie išgyvena džiaugsmą, pyktį, liūdesį, baimę, nuostabą ir kitus jausmus, kurie vienaip ar kitaip vaidina svarbų vaidmenį vaikų gyvenime, leidžia jiems pažinti bei suprasti gyvenimo dėsnius ir atitinkamai formuoti savo elgesį.
Labai didelę įtaką vaikų emocijų vystymuisi daro suaugusiųjų bendravimas su jais, gebėjimas pajusti ir atpažinti vaiko jausmus, padėti susivokti juose ir išmokti juos valdyti.
Patarimai tėvams ir ugdytojams
Siekiant tinkamo emocinio vystymosi, sukurkite aplinką, kurioje labiau vyrautų pozityvūs aspektai, patys būkite paguodos ir padrąsinimo šaltinis vaikams, teikite visokeriopą emocinę paramą, priimkite vaikus tokius, kokie jie yra. Svarbu žinoti, jog nėra blogų ir gerų jausmų, visi jie yra natūralūs ir priimtini, nusakantys vaiko būseną, t.y. kaip jis šiuo metu jaučiasi. Privalote reaguoti į bet kokią vaiko emocinę raišką, priešingu atveju, vaikai suabejos savo jausmų reikšme ir tikslingumu. Nereikia galvoti, jog atsiliepti reikia tik į vaiko sielvartą ar skausmą. Net tokiomis akimirkomis, kai vaikas laimingas ir viskuo patenkintas, būtinai dalinkitės su juo džiaugsmu, akcentuojant pozityvių jausmų siekiamybę, o vaiką ištikus nesėkmei, paguoskite ir nukreipkite jo dėmesį ties kita, jam patrauklia, veikla.
Tokiu būdu ne tik parodysite, jog jis yra mylimas bei saugus, bet ir ugdysite vaiko gebėjimą greičiau persiorientuoti iš negatyvios į pozityvią emocinę būseną, kas padės formuotis stipriai vaiko asmenybei. Bendraujant su vaikais, nuolat spinduliuokite šiluma, kalbėkite vaikų akių lygyje, žiūrėkite jam į akis, švelniai jį paglostykite, glauskite ar apkabinkite, venkite griežto tono ar žodžio „ne“. Laikantis šių taisyklių, greit pastebėsite, jog vaikas bus ramus, jausis saugus ir patenkintas, o bendraudamas su kitais, bus geranoriškas, draugiškas ir nuoširdus.
Tam, kad vaikas suvoktų savo jausmus, būtina padėti juos įvardinti, o prireikus, išsiaiškinti jų kilmę. Tarkim, jūsų vaikas ėmė blaškytis ir verkti, nes nedavėte leidimo žaisti planšete. Atsitūpkite ties juo, apkabinkite ir pasakykite „Aš suprantu, kad tu dabar esi piktas. Tu turi teisę išreikšti savo pykčio jausmą, tačiau mes pasikalbėsime, kai tu nurimsi“. Įvardinę tuo metu vaiko patiriamą emociją, padėsite jam susivokti savo būsenoje, ir nukreipsite jo pasirinkimą nusiraminimo linkme, nes tik tokiu atveju, jis galės su jumis pasikalbėti. Arba pavyzdžiui, jei jūsų vaikas primigtinai jums sako, kad nenori eiti pas odontologą, bandykite sudaryti vaiko akistatą su jo baime, sakydami „ Tavo nenoras yra baimė, bet bijoti yra natūralu. Ir aš kartais patiriu baimę, bet ją galime nugalėti tik savo mintimis, tad pagalvok ir įsivaizduok, koks būsi laimingas valgydamas ledus su sveiku dantuku“. Tokiu būdu vaikui leisite suprasti, jog baimė yra natūralus ir laikinas išgyvenimas, kurį galima įveikti ar valdyti.
Kiekvienas vaikas turi suvokti ne tik savo, bet ir kitų jausmus. Pratinkite juos priimti kitų žmonių požiūrį bei išgyvenimus. Patys įsijauskite į kito emocinę būseną, pasitelkiant verbalinę ir neverbalinę raišką. Būkite jiems pavyzdys, nes vaikai stebi suaugusiųjų jausmų valdymo metodus kito žmogaus atžvilgiu. Ugdykite vaikuose empatiją, kas padės formuotis jų geranoriškai asmenybei.
Padėkime vaikams jausmus ne tik reikšti, bet ir juos valdyti. Venkite spaudimo, nepastovumo, kas kartą elgiantis skirtingai tose pačiose situacijose, nes priešingu atveju, vaikas nebesupras, kaip jam teisingai valdyti savo emocijas. Stebėdamas suaugusįjį, vaikas ne visada supranta jo jausmų raiškos priežastis, todėl visada paaiškinkite, kodėl tuo metu vienaip ar kitaip jaučiatės ar elgiatės. Taip vaikas sužinos kilusių jausmų prigimtį ir mokysis jausmų valdymo būdų bei pritaikys juos ateityje. Visada atidžiai parinkite žodžius ir stebėkite savo elgesį, kad netyčia nepadarytumėte įtakos neigiamam vaikų jausmų vystymuisi.
