Auklėjimo priemonė, kurią taiko ne viena šeima: psichologės komentaras

Trejų metų mergaitę auginanti mama klausia specialistės patarimo, ar jos pasirinktas drausminimo būdas yra tinkamas vaikams.

3 m. Emilijos istorija:


„Mama Ilona nemano, kad jos vienturtė yra „sunkus“ vaikas, tačiau kartais su ja susitarti nelengva. Pykčio proveržių pasitaiko parduotuvėje, bet turbūt dažniausi jie vakarais. Visi žinome, kad prieš miegą būtina išsivalyti dantukus, apsirengti pižamą ir tada – į lovytę. Tačiau Emilija per trejus metus prie tokio režimo dar nepriprato. Kai reikia eiti miegoti, prasideda „ožių“ festivalis. Iš pradžių būna „ne, ne ne“, tada Emilija puola ant grindų, o galiausiai pradeda isteriškai spiegti. Iš pradžių Ilona stengėsi nekreipti dėmesio, bet vyrui nepatiko „tokia demokratija“ (tai jo žodžiai).


Griežtai vaikystėje auklėtas vyras buvo pasiryžęs ir diržą iš spintos traukti, vos ne vos Ilona atkalbėjo. Arūnas sako, kad jei dabar duktė neklauso, kas bus, kai sueis septyneri ar penkiolika... Dar jis nori kuo greičiau leisti dukrytę į darželį (iki šiol ją dienomis prižiūri auklė arba močiutė), esą ten išmoks tvarkos ir disciplinos. Ilona jam nepritaria, bet dėl šventos ramybės dukterį ėmė bausti savaip – rėkiančią uždaro į kitą kambarį. Aišku, mergaitė rėkia ir toliau, tad po kurio laiko (na, gal po 3-5 min.) Ilona paima visą sukaitusią nuo ašarų, raudonais žandais, priglaudžia ir laiko, kol nusiramina. O tik tada abi eina į vonią valyti dantų...“


Konsultuoja psichologė psichoterapeutė dr. Lina Kalinauskienė.


Ar nieko keista, kad trejų metų vaikas protestuoja, regis, prieš tokius įprastus dalykus, kurie kartojasi kas vakarą: eiti miego, valytis dantukų ir pan.?


Didžiausi protestuotojai būna vaikai nuo maždaug pusantrų iki dvejų su puse metų. Vėliau protestų mažėja, nes tėvų draudimai pamažu „pasiekia“ vaiką, tai yra tampa jo savais vidiniais draudimais (psichologai tai vadina „internalizacija“). Kodėl Emilija protestuoja prieš kasdienį ėjimą miegoti, pasakyti sunku, nes gali būti kelios priežastys. Tai:


- išsiskyrimo nerimas (reikia eiti miegoti – vadinasi, reikės būti vienai);


- pervargimas prieš miegą. Tada vaikai linkę priešintis bet kokiam paliepimui. Jeigu Emilijos mama pabandytų guldyti mergaitę neapsivilkusią pižamos ir neišsivaliusią dantukų, ar tada ji protestuotų?;


- vaiko protestas yra jo bandymas nubrėžti savo ribas. „Tegul nors kartais būna taip, kaip pasakiau aš“ arba „Aš esu svarbi ir kovosiu už tai, kad tėvai retkarčiais manęs klausytų“;


- ėjimas miegoti susijęs su nemaloniomis emocijomis, tereikia pasitelkti fantaziją padaryti jį malonesnį. Pavyzdžiui, leisti mergaitei pačiai išsirinkti dantų šepetuką ir pastą, pižamą, o prieš pat gulantis į lovą tegul jos dar laukia pačios pasirinkta pasaka.


Ar efektyvi bausmė uždaryti rėkiantį vaiką į kitą kambarį?


Uždaryti rėkiantį vaiką į kitą kambarį geriau, nei mušti. Jeigu Emilijos mamai ar tėčiui sunku suvaldyti pyktį ir jie vos susilaiko netvoję diržu, tuomet tikrai geriau uždaryti mergaitę, kol vaiko ir tėvų pyktis praeis. Tačiau jei pagalvotume, kokią žinią iš šitos situacijos gali gauti mažas vaikas, tai ji būtų panaši į šią: „Kai aš labai stipriai pykstu, mane palieka.“ Manau, kad toks baudimo būdas yra netinkamas arba tinkamas tik kai tėvams patiems sunku susivaldyti. Vaiką atskirti nuo esamos situacijos galima tada, kai mažas vaikas akivaizdžiai trukdo ar skriaudžia kitus panašaus amžiaus vaikus grupėje.


Efektyviausia būtų nebausti Emilijos už protestą, o ramiai palaukti, kol pyktis praeis. Esant tokiai padėčiai siūlyčiau priglausti ir laikyti Emiliją nuo to momento, kai ji pradeda protestuoti. Arba bent jau būti šalia, kol pyksta.


Ką manote apie tėčio ryžtą auklėti neklusnią dukterį diržu?


Diržas yra netinkamas auklėjimo būdas, tai įrodyta daugeliu mokslinių studijų. Tėtis, kirtęs diržu ir „nuleidęs“ garą, be abejo, pasijus geriau, o vaikas, patyręs fizinį skausmą, tuoj pat eis vykdyti ką liepiamas. Tačiau mušimas sukelia vaikui labai daug agresijos, kuri niekur nedingsta (galbūt po pusvalandžio įspirs broliui ar kitą dieną pradės atsikalbinėti darželio auklėtojai). Yra daug mokslinių tyrimų, įrodančių, kad fizinė prievarta vaikystėje yra viena psichinių ligų priežasčių.


Ar tiesa, kad paklusnumo ir drausmės mergaitė išmoktų pradėjusi lankyti vaikų darželį?


Darželį lankantis vaikas išmoksta, kaip elgtis vaikų grupėje. Kai kuriems vaikams darželio lankymas gali padėti būti šiek tiek drausmingesniems. Kodėl? Nes mažylis gali panorėti elgtis taip, kaip elgiasi dauguma vaikų grupėje, pvz., be protestų su visais apsirengti pižamą prieš pietų miegą. Tačiau ar tai padės Emilijai, sunku pasakyti. Jeigu ji pati norės eiti į darželį, jos santykiai su auklėtoja ir vaikais bus geri, tai turės gerą poveikį. Jeigu darželyje nesiseks, elgesio sunkumų šeimoje gali būti dar daugiau.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis