Mama klausia:
„Auginu 2,5 metų mergaitę, kuri nuo rugsėjo lanko darželį. Adaptacija buvo gan lengva ir ji noriai eidavo į darželį. Nežinau, kas nutiko, bet nuo praėjusios savaitės dukra pasikeitė ir nebenori eiti į darželį. Maniau, gal tai trumpalaikis kaprizas ir praeis, tačiau jau antrą savaitę ją palieku darželyje su ašaromis. Galvoje sukasi begalė variantų, tačiau kaip suprasti, kuris tas teisingas ir ar verta tokiu atveju vaiką versti eiti į darželį?
Praėjusią savaitę vyras atostogavo, tačiau šią savaitę jis eina į darbą, o situacija nepasikeitė. Šiuo metu laukiuosi antro vaiko ir visai neseniai nupirkome vežimą, svarsčiau, gal tai pavydas būsimam vaikui?
Kalbinu dukrą, kaip sekasi darželyje jai ir jos draugams, ką veikia ir pan. Anksčiau ji daug pasakodavo apie konkrečius vaikus, tačiau dabar vis dažniau sako, kad bijo kažkokio vaiko, kad vaikai mušasi, stumdosi, ją skriaudžia. Paklausus auklėtojų, jos tai neigia, sako, kad dukra žaidžia, kaip įprastai, su visais vaikais. Darželyje bendraujant su auklėtojomis paaiškėjo, kad dukra yra joms sakiusi, jog aš ją mušu. Paklausus, kur mama muša, dukra auklėtojoms parodė alkūnes. Ir visa tai per praėjusią savaitę. Pasiėmus po darželio dukra atrodo žvali, laiminga. Namie taip pat viskas klostosi puikiai. Ji būna geros nuotaikos, aktyvi, todėl darau prielaidą, kad blogai visgi darželyje. O gal kaip tik jai labai komfortiška ir smagu namie, todėl ji darželyje ir nenori būti? Labai prašau padėkite ir patarkite, kaip elgtis, kad būtų lengviau ir man ir dukrai“.
Atsako psichologė Kristina Valkauskienė.
Laba diena, džiugu, kad nusprendėte nelikti viena su savo sunkumais. Su Jūsų laiške aprašyta problema kiekvienais mokslo metais susiduria daugybė tėvelių. Panašu, kad adaptacijos darželyje laikotarpis sukelia nemažai streso tiek jiems, tiek ir vaikams. Kaip bebūtų, šis gyvenimo etapas išties nelengvas.
Turbūt esate girdėjusi, kad vaiko adaptacija darželyje gali trukti iki 6 mėnesių. Be to, kiekvieno mažylio adaptacija vyksta skirtingai. Vieni vos tik įėję į grupę pradeda verkti, nenori skirtis su mama, kitiems (dažniau drąsesniems) pirmi kartai darželyje kaip tik būna labai įdomūs: nauja aplinka, nauji žaislai skatina tyrinėti ir džiaugtis. Antruoju atveju tėveliai iškart lengviau atsipučia, jiems atrodo, kad tas baubas, t.y., sunki adaptacija, juos aplenkė, tačiau po kurio laiko ir jiems gali tekti sunerimti: vaikas nei iš šio, nei iš to nebenori eiti į darželį. Kas atsitiko? Ogi vaikas suprato, kad darželis - ne laikina pramogų vieta, o kasdienybė, jis pradeda suvokti, kad laikas, kai kasdien būdavo namuose su mama, baigėsi ir jį keičia laikas darželyje. Natūralu, kad tai sukelia vaikui nerimą, pyktį ir viskas kitas stiprias emocijas. Kartais būna ir taip, kad vaikas adaptuojasi naujoje aplinkoje lengvai, tačiau procesą netikėtai apsunkina pertraukos, pavyzdžiui, ligos, tėvų atostogos ir kiti laikotarpiai, kai vaikas laikinai nelanko ugdymo įstaigos. Panašu, kad taip buvo ir Jūsų šeimoje: po su tėčiu praleistos savaitės dukrelė dar labiau nebenori išeiti iš saugios, pažįstamos namų aplinkos.
Laiške minėjote, kad Jūsų dukra verkia tik rytais, o vėliau grupėje žaidžia, po darželio būna aktyvi, geros nuotaikos. Tai leidžia manyti, kad nepaisant Jūsų išsakytų nuogąstavimų mergaitė naujoje darželio aplinkoje prisitaiko sėkmingai, nors ir pamažu. Sunerimti reikėtų, jei vaikas visą dieną grupėje jaustųsi blogai, sutriktų nuotaika, miegas, apetitas.
Ką gi Jūs, kaip mama, galėtumėte padaryti šioje normalioje, tačiau daug neigiamų jausmų keliančioje situacijoje?
Pirma, atsakykite sau į klausimą, kodėl vedate dukrą į darželį, nes iš laiško supratau, kad turite abejonių, ar apskritai verta vaiką į jį vesti. Jūsų dukra jaučia šeimos nerimą, todėl atsakymas į šį klausimą leistų pasijausti geriau ir Jums, ir Jūsų dukrai.
Antra, jei visgi nuspręsite, kad esate pasiruošę įveikti adaptacinio laikotarpio sunkumus ir toliau vesti mergaitę į darželį, pagalvokite, kas galėtų jums padėti. Siūlyčiau kuo daugiau bendrauti ir bendradarbiauti su auklėtojomis. Žinojimas, kad dukra grupėje žaidė, gerai jautėsi, padės nurimti ir sumažinti nemalonius jausmus.
Trečia, įvardinkite sunkumus ir spręskite juos. Jei vaikui sunku rytais darželyje skirtis su mama ar mama jaučia daug nemalonių emocijų, palikdama savo atžalą grupėje, galbūt galėtų į darželį vaiką vesti tėtis? Nepamirškime ir to, kad vaiko emocinei būsenai įtakos gali turėti ir būsimas naujo šeimos nario atsiradimas. Tokie pasikeitimai šeimoje vaikui gali sukelti nemažai nerimo. Labai svarbu su dukra apie tai kalbėtis, stengtis, kad ji būtų apsupta besąlyginės meilės ir dėmesio.
Pabaigoje norisi šiek tiek dėmesio skirti ir Jūsų mergaitės kalboms apie tai, kad ji yra mušama. Norisi informuoti, kad tokio amžiaus vaikai gali fantazuoti. Jeigu dukrytės šeimoje niekas nemuša, o darželio auklėtojos teigia, kad ir darželyje su ja elgiamasi pagarbiai, tegul mergaitės sugalvotos istorijos apie tai, kad kiti vaikai ar mama ją muša, nekelia Jums nerimo. Į tai verta atkreipti dėmesį, jeigu šios kalbos nesiliauja, jeigu vis kartojasi ir kartojasi. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip pati kalbatės su dukra. Jei klausite, ar darželyje kažkas mušasi, ar ją kažkas skriaudė, greičiausiai iš mažo vaiko gausite teigiamą atsakymą (tokia klausimo formuluotė savaime vaikui siūlo atsakymą). Geriau domėkitės, ką mergaitė veikė, kas tą dieną jai patiko, kas nepatiko.
Tikiu, kad įveiksite visus sunkumus. Sėkmės!
Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.
