10 patarimų žmogui, kuris santuokoje augina antrosios pusės vaiką

Ar į šeimą atėjęs svetimas žmogus gali prie vaiko prisitaikyti, jį suprasti, užjausti ir, žinoma, mylėti? O mažylis išvengti trinties ir nuoskaudų, pamilti naują šeimos narį? Be abejo, atsakymas yra TAIP.

10 priesakų patėviui arba pamotei, kai jie su antrąja puse augina ne savo biologinį vaiką/us:


Būk tvirtas. Nebandyk vaiko papirkti dėmesiu, pataikauti. Taip santykius tik sugadinsi, nes vaikas tuo naudosis, manipuliuos, bet nesijaus nei saugus, nei mylimas. Teisingi žmonės yra gana tvirti ir nenuolaidžiauja. Nesvarbu, kad esi patėvis (pamotė), vaikui vis tiek reikia ribų tarsi sienų namui. Santykiai bus daug geresni, kai vaikui bus aišku, kas galima, o kas ne. Neprieštarauk partnerei, neužstok, kai ji nori vaiką nubausti (jei suaugusiųjų nuomonės tikrai nesutampa, tai reikėtų aptarti mažyliui negirdint).


Tapk vaiko partneriu. Kitaip nei tėvas (mama), tu nemanai, kad vaiko gyvenimas priklauso tau, ir negali „lipti" jam ant sąžinės sakydamas: „Aš esu tavo tėvas (mama) ir tu man esi skolingas už sutriktą gyvybę." Ir tai yra pliusas, nes vaikas nesijaučia skolingas. Todėl galima kurti partneriškus santykius. Aišku, ne visiškai lygiaverčius, nes tavo ir vaiko jėgos bei atsakomybė nelygios.


Gerbk. Kvaila tikėtis pagarbos vien už tai, kad esi vyresnis ir ilgiau gyvendamas esi prikrėtęs daugiau šunybių. Pagarba pelnoma už tai, ką ir kaip darai. Jei vaikas jaus tavo pagarbą, gerbs ir tave.


Mylėk. Ne visada įmanoma elgtis vadovaujantis protu, kartais apima neigiamos emocijos. Prisimink: niekas varu tavęs nevarė gyventi su žmogumi, kuris turi vaiką. Jei jau apsisprendei kurti šeimą, sugebėk pamilti ir vaiką. Meilė - tai laikas, skirtas žmogui, jo pažinimui, teisingam supratimui. Jei laiko neskiri, vadinasi, nemyli.


Bendrauk. Klausyk, girdėk ir bandyk suprasti, kas vaikui svarbu. Nebūtina daryti visko, ko jis nori. Tačiau jei vaikas kalba, stenkis suprasti, ką nori pasakyti, bendrauk akis į akį. Kartais pabūk tik su juo, kartu veikite tai, kas patinka vaikui. Kalbant reikia akių kontakto. Tad atsisėsk ar pritūpk, kad tavo ir vaiko akys būtų viename aukštyje. Atsisakyk pamokamo tono, būk pagarbus ir suprantantis.


Neskubėk patarinėti. Patarimo reikia tik tada, kai iš tiesų yra būtina pagalba, supratimas ir parama. Stenkis pastebėti tą akimirką.


Neliepk vadinti tėčiu (mama). Jei tikrasis tėtis yra sveikas ir gyvas, vaikas manys, kad yra skatinamas išdavystei. Kaip vadinti, vaikas turi nuspręsti pats.


Nesipykite prie vaiko. Girdėdamas suaugusiųjų ginčus ir barnius, mažylis pradeda svajoti, kad „ateivis" kada nors išnyks iš namų ir tada grįš tikrasis tėtis ar mama. Todėl pats pradeda kurstyti nesantaiką. Leiskite vaikui pajusti, kad gražiai sutariate. Taip pelnysite pasitikėjimą, vaikas nurims ir pradės jausti, kad kartu su tavimi gali būti gera.


Nekalbėk blogai apie tikrąjį tėtį (mamą). Daug geriau seksis auklėti vaiką, jei abi šeimos sutars dėl auklėjimo, o tikrasis tėtis (mama) patars vaikui būti geram, klausyti patėvio (pamotės).


Būk atsakingas. Gyvendamas su mylimo žmogaus vaiku ir suteikęs jam saugumo jausmą, paramą, prisiėmęs atsakomybę, įgauni teisių įvesti tam tikrą tvarką, elgesio taisykles. Prieš ką nors darydamas gerai pagalvok. Privalai už savo poelgius jausti didesnę atsakomybę nei tikras tėvas (mama).


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis