Vaikas nenori eiti į darželį: laukti pokyčių ar rinktis kitą darželį

Ne visada tėvai būna patenkinti vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Kokie požymiai rodo, kad ir vaikui jis netinka? Ar to ženklas gali būti vaiko nenoras eiti į darželį? Šiuos klausimus uždavėme edukologei dr. Austėjai Landsbergienei.

Konsultuoja socialinių mokslų daktarė edukologė Austėja Landsbergienė.


Ar galima apie pasirinkimą spręsti pagal kriterijų, ar mažylis nori eiti į darželį?


Paprastai adaptacija darželyje trunka maždaug 2–3 mėnesius. Jeigu vaikas labai jautrus, adaptacija gali užtrukti ilgiau. Dažnai tėvai pamiršta, kad jeigu mažylis susirgo ir nebuvo kelias savaites, jam grįžus į ugdymo įstaigą adaptacija prasideda iš naujo.


Kad mes galėtume kalbėti apie įvykusią ar neįvykusią adaptaciją, vaikas nepertraukiamai darželį turi lankyti tris mėnesius. Visi tyrimai rodo, kad net jei darželinukas neverkia, jo kraujyje randama streso hormono. O tai rodo, jog visi vaikai patiria tokį patį stresą, baiminasi naujos aplinkos, naujų žmonių, kad tėvai gali neateiti jų paimti. Bet tai vadinamasis sveikas stresas, kuris nėra blogas nė vienam žmogui, nes jis yra laikinas. Žmogui žalingas tik ilgalaikis stresas, trunkantis metus ar net ilgiau. Bet jeigu praėjo trys mėnesiai ir ne vienas, o daug vaikų nenori eiti į darželį, negana to, namuose pasakoja, kad jie nieko neveikia ar net kad mokytoja baudžia juos ar nuolat vadina žiopliais, tuomet galima kalbėti apie pedagogo neprofesionalumą. Ir tada tėvai turi kreiptis į darželio vadovą bei klausti, ar jis žino, kad dauguma darželinukų nenori lankyti ugdymo įstaigos, pasakoja nelinksmus dalykus. Jeigu ikimokyklinio ugdymo vadovas tą toleruos, tuomet bus galima kalbėti ne tik apie pedagogo, bet ir vadovo neprofesionalumą. 


Ką daryti, jeigu darželis neatitiko tėvų lūkesčių?


Šiais laikais, kai į darželį patekti nėra lengva, sunku dalyti patarimus. Tačiau būčiau tos nuomonės, kad nei tėvams kankintis, nei vaiko kankinti nereikėtų, nes bus patiriama nuolatinė įtampa. Geriausia išeitis būtų pakeisti ugdymo įstaigą.


Jeigu tokios galimybės nėra, būtina bent jau pasitarti su pedagogu, ką būtų galima padaryti, kad mažylis jaustųsi geriau. Pavyzdžiui, yra vaikų, kurie bijo gamtos gyventojų (sliekų, vabaliukų), o darželis yra toks, kuriame darželinukai labai daug laiko praleidžia gryname ore. Gal tuo metu, kai kiti jo grupės draugai keliauja pavaikštinėti į parką stebėti vabaliukų, jis gali atsisėsti ant suoliuko su knyga. Pedagogas turi santykį su vaiku. Ir jei pedagogas jautrus, tikėtina, kad pavyks vienam vaikui šiek tiek adaptuoti ugdymo programą ir pritaikyti prie jo poreikių.  

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis