Patarimai, kaip sustiprinti tarpusavio ryšį su vaikais

Vis daugiau psichologų bei vaikų auginimo specialistų tėvų dėmesį kreipia į ryšio su vaikais svarbą. Tą ryšį jie įvardija kaip patį svarbiausią auklėjimo įrankį. Jei ryšys su vaiku stiprus – jo dėka atlaikysite visas krizes ir sunkiausias dienas. Kaip tą ryšį kurti ir puoselėti? 

Kas yra geras tarpusavio ryšys?


Gal ir nuskambės netikėtai, tačiau stiprus ir geras tarpusavio ryšys gali būti vertinamas panašiais kriterijais, kaip ir geras telefoninis ryšys: gerai girdime vienas kitą, vieni kitus suprantame, o ryšys netrūkinėja (ypač sunkiomis aplinkybėmis). Vaikai savo ryšio su tėvais tvirtumą bei saugumą nesąmoningai vertina labai panašiai: jiems svarbu, ar juos tėvai mato ir girdi, ar supranta jų jausmus, ar gerbia, ar jie jaučiasi reikalingi. Ryšio gylį bei stiprumą galima matuoti ir šešių emocinių poreikių – pagarbos, supratimo, lojalumo, pasitikėjimo, tikrumo, bendradarbiavimo puoselėjimu, kuriant tarpusavio santykius. Jei gebame priimti skirtingą nuomonę, jausmus, kitokį pasaulio matymą, atleidžiame netobulumus ir vertiname bendras pastangas – tikėtina esame tvirtame ryšyje su savo vaikais. 


Laikas vien tik vaikui


Nors 15 minučių būti su vaiku visu 100 proc. (išjungus telefoną, televizorių, kompiuterį…) – geriausia investicija į ryšio kūrimą. Susitarkite, kad kartą ar du per savaitę dvi valandos bus skirtos tik „tėčio ir vaiko” ar „mamos ir vaiko” laikui ir to griežtai laikykitės. Tokie ritualai vaikui suteikia saugumo jausmą ir akivaizdžiai parodo, kad jis yra svarbus. Kasdieniai ritualiniai pokalbiai prieš miegą taip pat svarbūs ir reikšmingi, tai puikus laikas pažvelgti vieni kitiems į akis, apkabinti ir taip nebyliai ar keliais klausimais paskatinti atsiverti, pasidalyti išgyvenimais, aptarti dieną ar rytojaus planus.


Palaikyti sklandų ir įdomų pokalbį su vaiku tikrai ne visada lengva. Tad gal pravers keli patarimai… Geras pokalbis – įdomus abiems pusėms, jo metu kalba abi pusės paeiliui ir nenaudoja liepiamosios nuosakos. Tiesiog pasakokite apie gyvenimą, save ir patį vaiką, klauskite vaiko nuomonės, išgirskite ką jis mąsto, kaip jaučiasi, ko nori, ką mėgsta ir kaip mato pasaulį.


Fizinis kontaktas – būtina ryšio stiprinimo priemonė


Fizinis kontaktas ne tik atskleidžia tarpusavio ryšio kokybę, bet ir stiprina jį. Paprasta – kuo dažniau vaiką apkabinsite, tuo stipresnį tarpusavio ryšį formuosite. Mokslininkai net yra nustatę vaikui reikalingų apkabinimų kiekį – bent 10 per dieną. Apkabinimas ne vien meilės išraiška, jis veikia ir kaip padrąsinimas, nuraminimas, pasitikėjimo skatinimas. Fizinis kontaktas – tai ir laikymasis už rankų, glostymas, masažas prieš miegą, supimas glėbyje, čiūčiavimas, fiziniai žaidimai (pajodymai ant nugaros, gaudynės, ristynės…). Anot psichologų, tokių prisilietimų badas gali tapti fizinių negalavimų priežastimi. Itin reiklūs fiziniam kontaktui yra ikimokyklinio amžiaus vaikai, skaudžiai išgyvenantys atsiskyrimą bei ryšio su tėvais trūkumą. Augant fizinio kontakto poreikis neišnyksta, tačiau jo pobūdis keičiasi, tikrai ne vieno paauglio tėvai galėtų patvirtinti, kad 12-13 metų vaikai nebenori būti dažnai apkabinami ar glėbesčiuojami.


Ryšį stiprinantys žaidimai


Žaidimas su tėvais vaikui prilygsta dovanai, kurią jie ilgai prisimena. Žaidžiant svarbu nepamiršti, kad ši veikla turi būti maloni pati savaime ir ja nereikėtų siekti kokių nors rezultatų. Tai žaidimai, mokantys atkreipti ir sutelkti dėmesį vieniems į kitus ir kuriantys gerus buvimo kartu įgūdžius.


Bendra veikla su tėvais mažyliui dovanoja daug įsimintinų akimirkų.
Bendra veikla su tėvais mažyliui dovanoja daug įsimintinų akimirkų.
Shutterstock nuotr.


Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pateikia žaidimų, kurie padėtų stiprinti tarpusavio ryšį su skirtingo amžiaus vaikais. 


Dzig dzig dzig


Kūdikiams ir mažyliams turėtų labai patikti taip vadinami žaidinimai, pajodinėjimai ant kelių, dainelės su katutėmis, paglostymais, pakutenimais, švelniais prisilietimais, t.y., su daug smagaus fizinio kontakto. Tokius žaidimus galima lengvai improvizuoti, o keletą tikrai turėtumėte prisiminti ir iš savo vaikystės: „Viru viru košę…”, „Dzig dzig dzig į turgų jojau…”, „Kur joji Jonai?”


Ką matei? Ką girdėjai?


Mažyliai tikrai nesiskundžia fantazijos trūkumu ir neretai pasakoja, kad matė parke dramblį ar milžinišką gėlę. Jie taip išsako savo patirtis, tad skatinkite tai įsitraukdami į savotišką žaidimą: „negali būti?”, „tikrai, o ką dar įdomaus matei?”, „papasakok daugiau…”, „labai įdomu, noriu sužinoti daugiau…”. O vėliau leiskite vaikui klausinėti jūsų… Taip gimsta įdomiausi pokalbiai apie jausmus ir gyvenimą.


Gidas


Kaip parodyti, kad vaikas mums svarbus, kad mes jį matome, girdime ir paisome jo nuomonės? Išėję pasivaikščioti leiskite jam tapti gidu-vedliu ir eiti, kur nori (saugumo būtina paisyti), o jūs sekite iš paskos. Tegul jis nusprendžia, į kurią pusę eisite, kur pasuksite, ką veiksite.


Tiesa ar melas?


Vaikui augant darosi vis sunkiau „išpešti” informacijos apie jo dieną mokykloje (ypač iš berniukų), o į klausimą „kaip sekėsi” vis dažniau gaunamas lakoniškas atsakymas: „gerai”. Pasiūlykite šį pokalbį paversti žaidimu. Lai vaikas į jūsų klausimą „kas įdomaus nutiko šiandien” pateikia tris-keturis įvykius, tačiau tik vienas jų tikras. Jūsų tikslas – atspėti, kas tiesa, o kas melas. Padrąsinimui galite pirmieji pateikti savo dienos įvykių ketvertuką.


Kas tau patinka? Kas nepatinka?


Tai paprastutis žaidimas visai šeimai, padedantis geriau vieniems kitus pažinti, suprasti, kad esame ir panašūs, ir skirtingi. Susėskite ratu ir paeiliui sakykite „man patinka…”, kiti gali reaguoti ir išsakyti savo nuomonę apie tai, kas jums patinka. Taip galima apsukti keletą ratų. Lygiai taip pat galima žaisti ir versiją „man nepatinka…”. Šis žaidimas skatins pamąstyti apie save ir kitus.


www.lvjc.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis