Skaitytoja klausia:
„Mano sūnus šiemet pradėjo lankyti darželį ir paaiškėjo, kad jis nesugeba sutelkti dėmesio ties viena veikla. Auklėtoja dažnai skundžiasi, kad jis stumdo kitus vaikus, suplėšo jų darbelius, kad negali jokio darbelio atlikti iki galo. Gydytojai sako, kad sūnus yra visiškai sveikas, tačiau be galo judrus ir negebantis sukaupti dėmesio. Kaip jam padėti?“
Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė Dalia Minialgienė.
Sunkiai susikaupiančiam mažyliui būtinas dienos režimas, jis turėtų eiti miegoti kiekvieną vakarą panašiu metu. Nors griežtesnė dienotvarkė rekomenduojama dėmesio neišlaikantiems vaikams, tačiau būtina palikti laisvės improvizuoti: kokį žaidimą žaisti, kokia veikla užsiimti. O ribų reikia tam, kad vaikas nepervargtų nuo kokios nors veiklos ir jo smegenys nebūtų per daug aktyvinamos. Tarkim, per ilgai žaidęs kokį nors žaidimą, užsibuvęs svečiuose, jis gali sunkiai užmigti, o kitą rytą bus neišsimiegojęs, dirglus, negebės susikaupti.
Dėmesio nesutelkiantį vaiką būtina girti už tai, kad darbą baigė, kad susitvarkė žaisliukus. Tačiau į žodines pagyras jis mažiau reaguoja. Judruoliui nepakanka pasakyti, kad jis šaunus, reikia prieiti prie jo ir apkabinti. Kūno kontaktas jį nuramina ir jam yra labai svarbus. Ne mažiau svarbu su tokiu mažyliu kalbėtis žiūrint jam į akis. Vaikas gali neišgirsti, ką jam sakome, jeigu kalbėsime iš kito kambario. Mažylį, kuriam sunku baigti veiklą iki galo, reikia to mokyti. Atsisėsti kartu su juo ir sudėlioti dėlionę, paskui kartu sudėti visas detales į dėžutę ir padėti ją į vietą. Tokiems vaikams reikia ugdyti įgūdį baigti pradėtus darbus. Kiekvieną užduotį reikia aiškiai įvardyti ir pasižiūrėjus į akis įsitikinti, kad girdėjo.
Per mažai teigiamo dėmesio
Augindami judrų vaiką, tėvai dažnai jam kartoja: „Nestumdyk, nerėkauk, nesikarstyk, neskriausk sesės...“ Vaikas nuolat girdi tik neigiamus žodžius apie savo elgesį ir susidaro nuomonę, kad yra „blogas“. Taip besijausdamas, elgiasi dar nepriimtiniau. Auginant judrų, dėmesio nesukaupiantį vaiką sunkiau rasti kantrybės, tačiau ji būtina, nes tik pozityvūs ir šilti tėvų jausmai bei žodžiai padeda jam nurimti. Jeigu vaikas „lipa sienomis“, nežino, kuo užsiimti, pasiūlykite jam kur išlieti savo energiją: galima pažaisti su kamuoliu, gaudynių, pašokinėti. „Išsikrovęs“ ilgiau galės užsiimti kokia nors ramia veikla.
Vaikas, kuris negali sutelkti dėmesio, susiduria su sunkumais ne tik darželyje, bet ir mokykloje. Jam labai sunku ramiai išsėdėti per visą pamoką. Dėmesio nesutelkiančiam vaikui patartina kas 15 min. daryti pertraukėles, kad jis galėtų atsistoti, pasimankštinti, šiek tiek atitrūkti nuo veiklos. Todėl tėvams patartina pasikalbėti apie tai su mokytoja. Judrūs, nesusikaupiantys vaikai yra „nepatogūs“ ir labai dažnai pedagogų nemėgstami. Neretai mokytojai numoja ranka ir neskiria šiems vaikams pakankamo dėmesio, o šie praranda norą mokytis. Tokį vaiką reikėtų pasodinti į pirmą suolą, prieiti prie jo, žiūrint į akis pasakyti, kokią užduotį reikia atlikti, o kartais net jo ranką padėti ant sąsiuvinio, nes tada geriau supranta, ko iš jo tikisi mokytoja.
Jeigu dėmesio sutelkimo bėdų turintiems vaikams nėra suteikiama pagalba ir reikiamas dėmesys, vieni šią bėdą išauga savaime, išmoksta socialinių įgūdžių per skaudžią patirtį, priklausę daug neigiamų epitetų apie save. Kiti pasuka blogu keliu ir jų elgesys gali tapti net ir asocialus, jeigu nesudaromos sąlygos išlieti energiją ir turėti ribas, dienotvarkę. Negebėjimas susikaupti vaiko nevargina, tačiau vargina aplinkinių reakcija. Toks vaikas dažnai stokoja savivertės, nepasitiki savimi, jaučiasi „blogas“. Tiek namuose, tiek darželyje ar mokykloje daugiausiai girdi priekaištų, kurie žlugdo jį kaip asmenybę ir neleidžia užmegzti kokybiško ryšio su kitais vaikais.
Šiais laikais labai madinga vaikus leisti į daug būrelių: kad pieštų, sportuotų, mokėtų užsienio kalbų, augtų savimi pasitikintis. Taip nesunku perstimuliuoti, išvarginti jį per didele veikla. Ikimokyklinukui, ko gero, pakaktų vieno būrelio – tokio, kuris jam iš tiesų patinka. Užsiimdamas patinkančia veikla mažylis mokysis susikaupti, nes jam bus įdomi veikla. Galima jam parinkti lavinančių žaidimų, kurie moko greičiau mąstyti, skatina baigti užduotį, moko greitai reaguoti. Labai svarbu, kad vaikas nebūtų ilgai prie kompiuterio.
Kas moko susikaupti?
- Susikaupti vaikas mokosi žaisdamas kartu su tėvais labai paprastus žaidimus, pavyzdžiui, dėliodamas dėlionę, šaškes, stalo žaidimus. Jeigu matote, kad vaikui jau norisi bėgti kur nors kitur, galite kartu pamankštinti rankytes, kad nukreiptumėte dėmesį, ir toliau kartu baigti žaidimą.
- Nuo mažų dienų vaikas turėtų mokytis atlikti darbą iki pabaigos. Dėmesiui lavinti puikiai tinka įvairios galvosūkių užduotys, tačiau vienas jas sunkiai įveikia, tad ir vėl prireiks jūsų pagalbos. Kad vaikui neatsibostų, kalbėkitės garsiai apie tai, ką veikiate. Kad mokytųsi susikaupti, svarbu, kad nebūtų paliktas vienas, o tėvai nuolat primintų, jog galės žaisti kitą žaidimą, kai pasidės į vietą šio žaidimo elementus.
- Svarbu, kad vaikas valgytų ar žaistų ramiai. Tuo metu, kai valgo, žaidžia ar su juo kalbatės, išjunkite televizorių, kad šis neblaškytų dėmesio. Televizorių galės pasižiūrėti pavalgęs, bet ne valgydamas.
- Nemalonias veiklas paverskite žaidimu, taip bus lengviau susidėlioti žaisliukus, pabaigti piešinį ar kitą veiklą. Taip susiformuos vaiko įgūdžiai, kad tik vieną darbą pabaigus reikia imtis kito. Tai taps įpročiu ir mokys susikaupti.
