1. Susiraskite ramią, neblaškančią dėmesio „darbinę“ aplinką. Geriausia būtų susėsti ant kėdučių prie staliuko priešais veidrodį – taip vaikas šiek tiek mažiau judės, tačiau tinka ir sutūpti ant kilimėlio. Pasiūlykite atžalėlei kartu pažaisti, nepabrėžkite, kad „dabar eisime mokytis „kalbėti“.
2. Pradėkite žaidimą nuo naujos, bet vaikui lengvai įveikiamos užduotėlės. Tai gali būti pratimas smulkiajai motorikai lavinti. Tarkim, suverti sagutes ant virvutės ar sudėti keletą indelių vienas į kitą. Tai suteiks vaikeliui pasitikėjimo savimi ir sužadins smalsumą. Būtinai pagirkite už konkretų darbelį: „Puikiai suvėrei sagutes.“ Nekritikuokite, jei nepavyksta. Pirmą savaitę žaiskite apie 10 min. per dieną, kitą – po 15 min. Taip ilginkite laiką iki 30 min.
3. Kalbėkite šiek tiek aukštesniu nei įprasta balsu ir lėčiau, pabrėžta intonacija (prašymo, nustebimo, teigimo, nepritarimo). Į tai, ką jūs pasakysite ir pateiksite neįprastai, kitaip nei vaikas pratęs girdėti, jis labiau atkreips dėmesį ir įsimins. Kartokite tuos pačius žodžius vis kitokia forma, pavyzdžiui, „Žiūrėk, čia pupa. Tau reikia pupų?“
4. Visada kalbėkite tik gramatiškai taisyklingais žodžiais ir sakiniais: „Ar tu nori valgyti?“, o ne: „Nori niamnia?“ Arba: „Tau skauda?“ vietoj „Tau popa?“
5. Skatinkite vaiko norą kartoti, tarti žodelius. Niekada nesakykite, kad ne taip pasakė, neverskite kartoti žodžio, kol ištars visus garsus taisyklingai. Pagirkite vien už norą ir pastangas. Kol vaikiukas mažas (2–3 m.), svarbiausia motyvuoti kalbėti, suteikti jam pasitikėjimo savimi, kad moka ir gali pasakyti.
6. Visuomet atsakykite į atžalos klausimus, net jei klausia tik pirštu ar žvilgsniu. Papildykite, patikslinkite klausimą, pavyzdžiui, „Tu klausi, kas čia?“ (palaukite pritarimo žvilgsniu, gestu ar garsu) ir atsakykite: „Čia bitė.“
7. Kasdien kalbėkite su vaiku, o ne vaikui. Skaitykite jam knygas. Sakydami, ką veikiate, palaukite jo atsakymo – pritarimo ar paneigimo, gesto, mimikos. Provokuokite įvairias padėtis, kur mažajam reikėtų pasirinkti atsakant. Geriau sakyti ne „Ar mes virsime lėlei valgyti?“, o „Ką mes virsime lėlei valgyti – pupų ar košės?“
