Ar vaikai į mokyklą turi ateiti mokėdami skaityti ir rašyti

Kas yra priešmokyklinis ugdymas: ko šiuos metus mokomi vaikai, ar priešmokyklinio amžiaus vaikai turi išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti?

Į šiuos ir kitus tėvams rūpimus klausimus atsako vaikų darželio „Šilagėlė“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė Sigita Frišmantaitė.

Priešmokykliniai metai – labai svarbus vaiko gyvenimo etapas. Tai pereinamieji metai iš darželio į mokyklą. Priešmokyklinukas – dar ne mokyklinio amžiaus vaikas, jam tik penkeri – šešeri metai, todėl ugdymosi aplinka ir metodai turi būti glaudžiai siejami su ikimokyklinio ugdymo specifika, sudarant sąlygas natūraliai vaiko brandai.

Priešmokyklinis ugdymas vykdomas remiantis „Bendrąja priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa". Priešmokyklinis ugdymas – tai ugdymas, kurio metu atsižvelgiama į vaikų poreikius, gebėjimus, pasiekimų lygį, specialiųjų ugdymo(si) vaikų poreikių galimybes, tėvų pageidavimus ir lūkesčius, bendruomenės kultūrinę aplinką, materialinę bazę. Priešmokyklinio ugdymo tikslai – ugdyti drąsų, aktyvų, savimi pasitikintį vaiką. Šio amžiaus vaikai geriausiai mokosi žaisdami, pažindami aplinką, tyrinėdami bei bendraudami. Todėl labai didelę reikšmę priešmokykliniam ugdymui turi ugdymosi priemonės ir aplinka.

Pirmiausia vaiką reikėtų sudominti žaidimu, tuomet mokyti įvairių dalykų, ugdant jo gebėjimus. Žaidimo metu galime galvoti įvairius žodžius, mokytis labiau pažinti aplinką, skatinti kurti. Priešmokyklinukai mokomi pažinti skaičius, raides. Mokomi taisyklingai sudaryti sakinius, į klausimą atsakyti išsamiai (pvz.: Koks tavo vardas? - Mano vardas yra Jolita). Įvairiomis užduotėlėmis lavinama ranka (smulkioji motorika), piešiama, rašomi raidžių elementai, piešiamos įvairios figūros, simboliai. Mokomasi skaičių rašymo pagrindų.

Vaikai skatinami kurti pasakojimus, pasakas, įvairias istorijas, taip turtinamas jų žodynas. Priešmokyklinukai mokomi atsakomybės, pagarbos vyresniesiems, supratimo bei užuojautos. Organizuojamos įvairios šventės, parodos, išvykos, į veiklas įtraukiant ir tėvelius. Taip skatinamas vaikų aktyvumas ir pasitikėjimas savo jėgomis.

Fotolia

Priešmokykliniame amžiuje plėtojamos penkios kompetencijų grupės:

Socialinė kompetencija – gyventi ir būti greta, kartu (bendravimas ir bendradarbiavimas su kitais darželio vaikais, mokėjimas užjausti mažesnius, padėti jiems).

Sveikatos saugojimo kompetencija – sveikai gyventi, ugdyti fizinį vaikų aktyvumą (vaikai mokomi savarankiškai rengtis, pasiruošti miegui, mokoma burnos higienos).

Pažinimo kompetencija – tyrinėti ir atrasti pasaulį (atliekami eksperimentai, tyrinėjimai, organizuojamos edukacinės išvykos).

Komunikavimo kompetencija – klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti, išreiškiant save, bendraujant su kitais (turtinti žodžių žodyną, daugiau pasakoti).

Meninė kompetencija – įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis (kuriami įvairūs darbeliai skatinant kurti, improvizuoti kasdieninėje veikloje).

Visos penkios ugdymo kompetencijos yra vienodai svarbios. Visos kompetencijos yra ugdomos ir tolimesnėje švietimo sistemoje.

Fotolia

Skaitymas ir rašymas

Kai kurie tėvai mano, kad vaikas eidamas į pirmą klasę turėtų mokėti skaityti ir rašyti. Priešmokyklinio amžiaus vaikai tikrai neprivalo mokėti skaityti ar rašyti (juo labiau rašytinėmis raidėmis). Šiame amžiuje jie dar tik susipažįsta su raidėmis. Svarbu yra pažinoti raides, domėtis jomis, gebėti spausdintomis raidėmis parašyti savo vardą.

Vaikas pats turėtų domėtis knygomis bei jose parašytu tekstu. Jeigu mes vaiką versime skaityti, tai rezultatai gali būti priešingi, nei mes tikimės. Tokiam vaikui dings noras mokytis, jis gali nebenorėti eiti į mokyklą.

Jau priešmokyklinėje grupėje susipažinęs su skaičiais ir raidėmis, mokykloje vaikas galės sėkmingai tęsti tai, ką išmoko, ir žingsnis po žingsnio keliauti pažinimo takeliu. Priešmokykliniame amžiuje vaikams pakanka žinoti pačius pagrindus, viso kito jie išmoks mokydamiesi mokykloje.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis